Derybos kovos su klimato kaitos klausimais juda lėtai dėl to, kad išsivysčiusios šalys žengia atgal esminiuose klausimuose, tokiuose kaip taršos mažinimas, finansinė parama ir dalinimasis technologijomis. Tuo yra įsitikinęs Kinijos Liaudies Respublikos ambasadorius Lietuvoje Tongas Mingtao.
"Viena vertus, išsivysčiusios šalys mėgina atsisakyti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos principų, Kioto protokolo ir nukrypti nuo Balio veiksmų plano. Kita vertus, jos bando primesti nepagrįstus reikalavimus besivystančioms šalims. Tai yra sunku suprasti ir priimti", - sakė Kinijos ambasadorius.
Pasak diplomato, Kinija yra įsitikinusi, kad klimato kaita vyksta daugiausiai dėl išsivysčiusių šalių kaltės, jos ir turėtų prisiimti už tai atsakomybę.
"Nuo 1850 iki 2005 metų anglies dioksido emisija sudarė 1,1222 trilijono tonų. Išsivysčiusios šalys išmetė 806,5 milijardo tonų, tai sudaro 72 proc. viso išmesto anglies dioksido kiekio. Vienam Europos Sąjungos gyventojui tokiu atveju 542 tonos, tuo tarpu Kinijoje - tik 71 tona. 2006 metais išsivysčiusios šalys išmetė maždaug 50 proc. viso anglies dioksido kiekio, tačiau jose gyveno tik šeštadalis visos žmonių populiacijos", - tokiais teiginiais, kad Kinija nepagrįstai yra vadinama didžiausia pasaulyje teršėja, įrodinėja Tongas Mingtao.
Ambasadoriaus teigimu, oficialiai Kinija laikosi pozicijos, kad išsivysčiusios šalys nepakankamai padarė kovoje su klimato kaita.
"Kioto protokolas nurodė, kad išsivysčiusios šalys turėtų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 5,2 proc., palyginus su 1990 metų kiekiu. Faktas yra toks, kad daugumoje išsivysčiusių šalių išmetimas didėjo, kai kur netgi daugiau nei 30 proc., užuot sumažėjęs. Be to, jau beveik 20 metų išsivysčiusios šalys nevykdo savo pažadų dėl finansinės paramos ir dalijimosi technologijomis", - sakė diplomatas.
Ambasadoriaus teigimu, Kinija yra įsitikinusi, kad ir toliau išsivysčiusios šalys turėtų labiausiai mažinti taršą, prisiimti įsipareigojimus finansinėmis ir technologinėmis priemonėmis kovoti su klimato kaita, taip pat parengti tvaraus vystymosi strategiją.
Kinija yra pasirengusi taršą mažinti 40-45 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) vienetui. Pasak ambasadoriaus, tai nereiškia, kad Kinijos indėlis bus mažesnis. "Anglies dioksido išmetimas BVP vienetui išsivysčiusiose šalyse 1990-2005 metais sumažėjo 26 proc., tuo tarpu Kinijoje - 46 proc. Kinija neturi galimybių sumažinti emisiją daugiau nei 40-45 proc. BVP vienetui. Kinijos anglies dioksido mažinimo tikslai nėra susieti su kitų šalių veiksmais. Jie yra nesvarstytini", - sakė Tongas Mingtao.
JT konferencijoje Kopenhagoje jau įvardyti konkretūs tikslai. Planuojama, kad pramoninės valstybės šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, palyginus su 1990 metais, iki 2020-ųjų sumažins 25-40 proc. Besivystančios šalys emisiją turėtų sumažinti mažiau - 15-30 proc. Tai numatyta susitikimo baigiamojo dokumento projekte.
ES siūlo neturtingoms šalims skubią milijardinę paramą kovoje su klimato atšilimu.
ES lyderiai susitarė iki 2012 metų tam skirti iš viso 7,2 mlrd. eurų. Aukšti Europos politikai vadina tai aiškiu signalu Kopenhagoje vykstančios Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos dalyviams.
Konferencijoje Kopenhagoje dalyvauja 15 tūkst. atstovų iš 192 šalių, tarp dalyvių - ir valstybių vadovai. Susitikimas prasidėjo gruodžio 8 dieną ir truks iki gruodžio 18-osios.
Tikimasi, kad konferencijos metu bus pasirašyta nauja tarptautinė sutartis, skirta pakeisti Kioto protokolą.
