„Mes manėme, kad viską išspręsime, mes tikėjome, kad viską padarys meilė. Tačiau kartais visko išspręsti neišeina“ - per antradienį surengtą spaudos konferenciją kalbėjo antradienį iš gyvenimo pasitraukusio Vokietijos futbolo rinktinės vartininko Roberto Enkes žmona Teresa. „Hannover 96“ ekipai atstovavęs vartininkas pastaraisiais metais buvo kamuojamas depresijos, kuria veikiausiai susirgo po dukrelės mirties. Tačiau futbolininkas kategoriškai atsisakė stacionaraus gydymo. Savižudybės išvakarėse jis apie tai dar kartą informavo savo daktarą.
R. Enkes žmona pripažino, kad futbolininkas dėl jį kamuojančios depresijos baiminosi viską prarasti. Ypač jis baiminosi, kad gali prarasti po dukrelės Laros mirties įsivaikintą megaitę Leilą.
„Futbolas jam buvo viskas“ - apie savo vyrą kalbėjo Teresa. „Spiegel Online“ skelbia, kad R. Enke paliko atsisveikinimo raštelį, kuriame dėl savo poelgio atsiprašė visų artimųjų ir daktarų, kurie mėgino jam padėti išsigydyti depresiją.
Futbolo pasaulis gedi
R. Enke buvo laikomas pagrindiniu kandidatu kitąmet užimti pagrindinio Vokietijos nacionalinės futbolo rinktinės vartininko poziciją Pietų Afrikoje vyksiančiame Pasaulio čempionate. Jis buvo vienas geriausių Vokietijos vartininkų. Tačiau dabar 32 metų atletas yra miręs. R. Enke nusižudė palįsdamas po regioniniu traukiniu netoli Hanoverio.
Užuojautą dėl futbolininko mirties jo našlei išreiškė ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
„Vokietija prarado išskirtinį sportininką ir labai jautrų žmogų, kuris buvo pavyzdys daugeliui. Mes jo gedime“ - savo užuojautoje teigia Žemutinės Saksonijos valdytojas Christianas Wulffas.
„Hannover 96“ klubas iš savo internetinio puslapio laikinai pašalino visą įprastinį turinį ir vietoje to lankytojus pasitinka tik juodas fonas, kuriame įrašyti žodžiai: „Mes gedime Roberto Enkes“.
Karjeros vingiai
Per savo karjerą R. Enke matė ir daug pakilimų, ir rimtų nuosmukių. Jau būdamas 22 metų jis tapo pagrindiniu Mionchengladbacho „Borussia“ klubo vartininku. Tačiau 1998 metais komanda iškrito į Antrąją Bundeslygą. Tačiau R. Enkes dėl to niekas nekaltino ir jis buvo pasirinktas kaip antrasis Vokietijos nacionalinės rinktinės vartininkas 1999 metų Kofederacijų turnyrui.
1999 metais R. Enke persikėlė į Lisabonos „Benfica“ klubą. Vadovaujant treneriams Juppui Heynckesui ir Jose Mourinho vokietis tapo Lisabonos ekipos kapitonu.
„Man itin sunku patikėti, kad jis mirė. Tai milžiniškas praradimas visam futbolo pasauliui. Praradome žmogų su išskirtinėmis savybėmis, kurių reta šiandieniame pasaulyje. Tai labai liūdnos naujienos“ - kalbėjo žinios apie R. Enkes mirtį šokiruotas jo buvęs bendraklubis „Benfica“ klube Nuno Gomesas.
„Aš prisimenu, kad, kai jis čia atvažiavo, tai tebuvo vaikas. Tačiau nuo pirmos dienos jis dėjo milžiniškas pastangas išmokti mūsų kalbą ir tai padarė labai greitai. Jis buvo vaikis su didžiuliu troškimu įgyvendinti savo tikslus ir mokytis, žmogus iš didžiosios Ž“ - teigė Portugalijos rinktinės futbolininkas.
Iš Lisabonos klubo R. Enke 2002 metais pasuko į „Barceloną“ vienuolikę, kuri yra laikoma daugelio futbolininkų savjone. Tačiau čia jo karjera susiklostė nesėkmingai. Po nesėkmingų Taurės rungtynių R. Enke prarado trenerio Louiso van Gaalo pasitikėjimą ir sėdo ant suolo. Naujasis Vokietijos rinktinės treneris Rudi Volleris taip pat pamiršta perspektyvų futbolininką ir durys į nacionalinę rinktinę jam laikinai užtrenkiamos. Vokietijos futbole tuo metu karaliauja kultinė figūra – Oliveris Kahnas.
Iš nesėkmių R. Enke pabandė pakilti persikeldamas į Stambulo „Fenerbahce“ klubą, kurį tuo metu treniravo jo tautietis Christophas Daumas. Tačiau jau pirmajame susitikime vokietis padarė lemtingą rungtynių klaidą ir ne tik buvo nušvilptas savo žiūrovų, tačiau ir apmėtytas alaus skardinėmis ir mobiliaisiais telefonais. Iš karto po to R. Enke grįžo į Ispaniją, tačiau ten nerado jokio klubo ir buvo bedarbis. Pusę metų jis rungtyniavo antrosios Ispanijos lygos „CD Teneriffe“ klube. Būtent po Stambule praleisto laiko R. Enke pirmą kartą dėl depresijos kreipėsi pagalbos į medikus. Žiniasklaida jis teigė galįs pateisinti fanus, kurie kritikuoja prastą futbolininkų žaidimą, tačiau niekada nepateisinsiantis smurto, kurio fanai kartais griebiasi prieš savus žaidėjus.
Galiausiai 2004 metais R. Enkei galimybę reabilituotis suteikė „Hannover 96“ treneris Ewaldas Lienenas. Futbolininkas vėl demonstravo puikų žaidimą, ne vieną kartą buvo renkamas geriausiu savaitės Bundeslygos vartininku ir po Jenso Lehmano pasitraukimo iš nacionalinės ekipos tapo pagrindiniu kandidatu ginti Vokietijos rinktinės vartus 2010 metų Pasaulio futbolo čempionate. Tačiau karjeros pakilimą R. Enkei užtemdė dviejų metukų dukrytės, kuri gimė su sunkia širdies yda, mirtis 2006 metais.
Futbolininką ima kamuoti gili depresija. Jiedu su žmona po kurio laiko nusprendžia įsivaikinti mergaitę iš vaikų namų ir taip išspręsti vartininką kamuojančias psichologines problemas. Tačiau tai nepadeda. Artimai R. Enkę pažinoję žmonės teigia, kad jis taip niekada ir neatsigavo po savo dukrelės mirties. Jos garbei jis savo kūną papuošė vienintele tatuiruote, kurioje buvo įrašytas dukrelės vardas – Lara.
Šio sezono pradžia R. Enkei susiklostė itin sunkiai. Nemažą dalį rungtynių jis turėjo praleisti dėl žarnyno infekcijos Paskutiniame savo interviu futbolininkas teigė nekantraujantis grįžti į aikštę. Jis tą padarė savaitgalį vykusiose rungtynėse su Hamburgo vienuolike. Viskas atrodė gerai... Tačiau verta prisiminti ir kitą prieš kurį laiką R. Enkes duotą interviu, kuriame jis atvirai pareiškė: „Kalbėdamas su spauda, aš turiu dvi nuomones. Savo asmeninius jausmus ir tuos jausmus, kuriuos pateikiu publikai“.
