Lygių galimybių ekspertai džiūgauja – tai žingsnis link psichinių ligų stigmos sumažinimo. Tačiau, esą dar yra kur tobulėti – nežymūs psichikos sutrikimai vis dar gali užkirsti kelią siekiant karjeros kai kuriose profesijose, įsigyti ginklą ar įsivaikinti.
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), dabar prie ligų, kurios neleidžia vairuoti motorinių transporto priemonių, taip pat nebus priskiriami valgymo, miego, įpročių ir potraukių sutrikimai, po gimdymo atsirandantys psichikos ir elgesio sutrikimai bei tam tikri elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir fiziologiniais veiksniais.
„Tais atvejais, kai pacientai serga sunkesnėmis nuotaikos sutrikimų formomis, dėl jų galimybės vairuoti motorines transporto priemones individualiai spręs gydytojai. {...} Vairuotojai, ypač profesionalai, buvo linkę nesikreipti pagalbos, slėpti ligas ar psichologines problemas, gydytis privačiai. Psichikos ligų, trukdančių gauti teisę vairuoti, skaičiaus mažinimas sudaro pagrindą kovai su psichikos ligų stigmatizacija Lietuvoje", – teigiama SAM išplatintame pranešime.
Pasak Lygių teisių ekspertų, tai itin sveikintinas žingsnis, tačiau didesnių teisių būsimiems vairuotojams suteikimas dar nėra pabaiga – perteklinių ribojimų dėl tam tikrų psichikos sutrikimų yra ir kitose srityse.
Žmonės bijo kreiptis pagalbos
Naujiena socialiniuose tinkluose pasidalino ir SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas.
„Bendrai žiūrint, apie 70-80 proc. sumažėja ratas žmonių, kuriems psichikos ligos užkirs kelią gauti vairavimo teises ar bus sprendžiama individualiai. Tai ypatingas pasiekimas, didelis žingsnis mažinant psichikos sutrikimų stigmą.
Šiuo metu daugybės žmonių psichinė būklė yra ypač suprastėjusi, bet laiku kreipiantis pagalbos, daugelį problemų galima išspręsti ar sumažinti”, – rašo jis.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vedėjas Vytis Muliuolis tv3.lt sako, kad vertinant asmens galimybę užsiimti vienokia ar kitokia veikla, neretai pritrūksta individualaus ir teisingo įvertinimo, o ne „sausų ir bukų diagnozių surašymo“.
„Dažnu atveju būna ir tokia mažareikšmė (liga – aut. past.), kuri negalėtų daryti įtakos tai sričiai, kuria norėtų tas žmogus užsiimti. Tarnyba jau diskutavo šia tema ir su praėjusios kadencijos Seimu, kad būtina peržvelgti teisės aktus, kuriuose numatyti šie ribojimai dėl sveikatos būklės užsiimti ir tam tikra profesine veikla“, – pasakoja pašnekovas.
Pasak V. Muliuolio, problema yra dvilypė. Iš vienos pusės esą neaišku, ar diagnozių vertinimas visuomet yra pagrįstas. Iš kitos – visuomenėje taip tik plečiama psichologinių sutrikimų stigmatizavimo problema.
„Ar iš tikrųjų pagrįstai dėl mažareikšmių sveikatos sutrikimų yra ribojama asmenims teisė užsiimti tam tikra profesine veikla arba licencijuota veikla, tokia kaip medžioklė ar tas pats vairuotojo pažymėjimo įgijimas.
Neigiamas efektas yra toks, kad žmonės bijodami „suteršti“ savo ligos istorija tokia diagnoze paprasčiausiai nesikreipia medikų pagalbos, kai susiduria su psichoemociniais sveikatos sutrikimais. Tą slepia, bando patys išsiversti, dažniausiai be specialistų pagalbos tai yra sunku padaryti. Vardan to, kad tai nepakenktų jų galimybei užsiimti tam tikra profesija ar veikla, jie tuos sutrikimus slepia“, – teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas.
Gali kisti ir ginklų pardavimo reikalavimai
Dabar žmonėms, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų, ne vienoje srityje vis dar yra taikomi ribojimai.
Teisių ribojimai taikomi norintiems siekti advokato, notaro, antstolio, prokuroro, traukinio mašinisto, karo, šaulio bei žvalgybinio pareigūno specialybės. Turint daugelį net ir nežymiausių psichikos sutrikimų yra draudžiama įsigyti ginklą (nebent asmuo vartoja vaistus arba jau kelis metus yra remisijoje), įsivaikinti.
V. Maliuolis taip pat pripažįsta, kad jau kurį laiką vyksta diskusijoje, dėl atitinkamų įstatymų pakeitimų ir kai kurių sričių atlaisvinimų. Prieš daugiau nei metus jau buvo peržiūrėti ir ribojimai, taikomi advokatams.
„Buvo nustatyta, kad labai platus spektras diagnozių numatytas, kurios riboja galimybę. Pačių diagnozių yra labai daug ir tokių mažareikšmių, sakykime, kaip miego sutrikimai ar seksualinės funkcijos sutrikimai.
Kontrolieriai iškėlė klausimą po atlikto tyrimo dėl visų šitų diagnozių pagrįstumo ir pateikė kartu su SAM ir Teisingumo ministerija peržiūrėti šį sąrašą. Jis buvo peržiūrėtas ir pakeistas“, – pasakoja pašnekovas.
O kas laukia toliau? V. Maliuolio teigimu, ir toliau vyksta diskusijoje dėl tolimesnių veiksmų, gali laukti ir daugiau pokyčių.
„Diskusijose bendrose mes apskritai žiūrėjome, sakykime, kad ir tie medžiotojų, šaunamojo ginklo leidimai. Ten labai griežtai numato tuos ribojimus, ten irgi reikėtų tikslinti, peržiūrėti, ar visi jie pagrįsti.
Tie patys teisėjai, notarai. Jų pagrįstumą reikėtų tikrai iš naujo vertinti. Manau, kad Teisingumo ministerija, SAM labai atidžiai į tai atkreips dėmesį ir peržiūrės tų ribojimų pagrįstumą“, – teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas V. Maliuolis.