Bendrovių akcininkai, pasiryžę per metus įmonės patirtus finansinius nuostolius padengti iš savo kišenės, mokesčius mokės du kartus. Tokia nuostata, išlikusi ir naujojoje Akcinių bendrovių įstatymo redakcijoje, kuri įsigaliojo nuo sausio 1-osios, ekspertų manymu, ir toliau neskatins akcininkų dengti įmonės finansinius nuostolius, nes jiems tai bus tiesiog nenaudinga.
Ką tik įsigaliojusioje naujojoje įstatymo redakcijoje reglamentuojama, kad visuotiniam akcininkų susirinkimui nusprendus bendrovės nuostolius padengti papildomais akcininkų įnašais, akcininkai, balsavę "už", ir privalės juos mokėti. Tie akcininkai, kurie pasisakė "prieš" tokį susirinkimo sprendimą, arba kurie jame iš viso nedalyvavo, papildomų įnašų galės nemokėti.
Toks įstatymo punktas audito įmonės "Moore and Stephens Vilnius" direktorės Danguolės Pranckėnienės manymu, turėtų lyg ir paskatinti visas bendroves susitvarkyti taip, kad jų veikla nebūtų nuostolinga. Tačiau taip nebus, nes bendrovės akcininkas, dengdamas įmonės skolas, pats patirs mokestinių nuostolių.
"Akcininkui nenaudinga dengti įmonės nuostolius, nes jis įnešdamas pinigus mokesčius sumokės vieną kartą, o atsiimdamas įneštą sumą kaip dividendus - mokesčius mokės antrą kartą. Tokiu būdu akcininkas sumokės mokesčius du kartus ir atgaus mažesnę pinigų sumą nei įnešė. Tokia naujojo Akcinių bendrovių įstatymo nuostata neskatins akcininkų patiems dengti įmonės patirtus nuostolius, nes jiems tai paprasčiausiai bus nenaudinga", - Eltai teigė audito įmonės direktorė.
Beje, D. Pranckėnienė pažymėjo, kad bendrovių akcininkai ir iki naujosios Akcinių bendrovių įstatymo redakcijos įsigaliojimo nebuvo skatinami tai daryti. "Piktžaizdė kaip buvo taip ir liko", - tvirtina audito įmonės direktorė.
Tarkim, įmonė, pagal įstatymus padengusi praėjusiais metais patirtus finansinius nuostolius, šiemet uždirbusi pelną - pelno mokesčio nemokės, nes praėjusiais metais patyrė nuostolį. Tačiau kai akcininkai norės pasiimti savo įneštus pinigus, juos turės išsimokėti kaip dividendus ir bus priversti antrąkart mokėti mokesčius.
"Juk padengdami įmonės nuostolius, akcininkai įnešė jau apmokestintus pinigus. Tačiau bendrovei kitąmet uždirbus pelną, akcininkams atgaunant savo įneštus pinigus, iš jų vėl "nuraunamas" 15 proc. mokestis", - tvirtina audito įmonės direktorė.D. Pranckėnienės įsitikinimu, įstatyme turėtų būti reglamentuojama, kad akcininkui leidžiama padengti nuostolius, o vėliau - uždirbus pelną, tą sumą atsiimti nemokant jokių mokesčių.
"Pavyzdžiui, kai jis padengia nuostolį savo pinigais ir jeigu jisai (jo įmonė) uždirbs pelną per 5 metus, tai akcininkas įneštą pinigų sumą gali atsiimti be jokių mokesčių", - sako audito įmonės direktorė.
Tokia įstatymo nuostata, suteikianti akcininkams galimybę nemokant mokesčių susigrąžinti įmonės nuostoliams padengti įneštus pinigus, gerokai palengvintų ir socialinius dalykus. Juk pagrindiniai mokesčiai, kuriuos moka bendrovės, pasak D. Pranckėnienės, yra skaičiuojami ne nuo dividendų ir ne nuo pelno mokesčio, o nuo fizinių asmenų pajamų.
"Yra tokių bankrutuojančių įmonių, kurios, neskelbdamos bankroto, dirba toliau stengdamosi to išvengti. Jos iš tiekėjų prisiima prekių ir tokiu būdu dėl pastarųjų nemokumo kenčia jau kitos įmonės, kurios dėl to taip pat gali būti varomos į bankrotą. Kartu dėl to kenčia ir biudžetas, ir "Sodra", ir darbuotojai. Juk kiek kartų teko girdėti, kaip darbuotojai dirba po 3-5 mėnesius ir negauna atlyginimų. Jie dirba būtent tokiose įmonėse", - dėl ką tik įsigaliojusio įstatymo netobulumo apgailestauja D. Pranckėnienė.
Audito įmonės direktorės įsitikinimu, jeigu akcininkai nedengs įmonės patirtų finansinių nuostolių, tuomet šios pritrūks pinigų savo skoloms išmokėti, o tuo pačiu ir mokesčiams sumokėti. Būtent dėl šių priežasčių, pasak D. Pranckėnienės, visa visuomenė ir turi būti suinteresuota, kad įmonių finansiniai nuostoliai būtų padengiami taip, kaip numato naujasis Akcinių bendrovių įstatymas.
ELTA
