Prognozuojama, kad jau šiemet aštuoniolikmečių bus 2,3 tūkst. mažiau, lyginant su praėjusiais metais. Jaunuolių skaičius kasmet vis mažės, įgaudamas pagreitį 2012 m., o didžiausias skirtumas išryškės 2020 m., kai aštuoniolikmečių tebus likę 31 tūkst. Praėjusiais metais jų buvo suskaičiuota 57 tūkst.
„Akivaizdu, kad pasekmes pirmiausia pajus universitetai ir akademinė bendruomenė, o vėliau, sumažėjus jaunų profesionalų darbo rinkoje, – ir verslo struktūros“, – sakė Ramunė Verikaitė, tarptautinės strateginių rinkos tyrimų įmonės „Euromonitor International“ specialistė.
Naujausi duomenys rodo, kad iki 2020 m. jaunuolių, potencialiai galinčių stoti į universitetus ir po ketverių metų bakalauro studijų įsijungti į darbo rinką, sumažės beveik per pusę.
Demografinė padėtis Lietuvoje blogės sparčiau, palyginti net ir su senstančia Europos Sąjunga, kurioje aštuoniolikos ir dvidešimt dvejų metų jaunuolių skaičius taip pat krenta.
Remiantis „Euromonitor International“ duomenimis, per 2006–2020 m. ES šios amžiaus grupės sumažės apie 10%. O Lietuvoje tuo metu šis skaičius bus gąsdinantis – aštuoniolikmečių grupė sumažės net 44%, dvidešimt dvejų metų individų – 32%.
„Didžiausi iššūkiai mūsų laukia darbo rinkoje“, - teigė Jekaterina Rojaka, DnB NORD banko Ekonominių tyrimų padalinio vyresnioji analitikė. „Senstant gyventojams mažės darbo jėgos. Dėl tokių aplinkybių padėtis darbo rinkoje bus dar keblesnė, didės darbo užmokestis. Dėl sumažėjusios darbo jėgos galima būtų numatyti suintensyvėsiant gamybos perkėlimą į kitas šalis, ypač į tas, kuriose atlyginimai mažesni, išaugsiant lengvatinių (ofšorinių) paslaugų svarbą, be to, tikėtis tam tikro proveržio inovacijų srityje.“
J. Rojaka prognozavo ir didėsiančią pensinio amžiaus žmonių svarbą politinėje kovoje, kas jau esą yra pastebima ir šiuo metu. Turės keistis ir gamintojų orientacijos.
„Senojoje Europoje galima pastebėti tam tikrą gamintojų persiorientavimą garbingo amžiaus žmonių poreikių link: šių vartotojų yra daugiau, be to, ir vidutinės jų pajamos yra gerokai aukštesnės nei jaunimo“, – pavyzdį pateikė J. Rojaka.
Analitikės nuomone, kalbant apie pirmenybių pokyčius, vertėtų paminėti augsiantį medikamentų, maisto papildų ir vitaminų poreikį, didėsiančią paklausą organiniams produktams bei sveikam maistui.
Tačiau J. Rojaka atkreipė dėmesį į pasiūlymus dėl aukštųjų mokyklų finansinio savarankiškumo ir mokamo aukštojo mokslo, kurių įgyvendinimas turėtų padidinti kreditavimo poreikį ir atsvertų neigiamą demografinių pokyčių įtaką.
Pasak specialistų, iš besiklostančios padėties galimos kelios išeitys. Vienas jų – „atjauninti tautą“, t. y. skatinti gimstamumą papildomomis pašalpomis, socialinėmis garantijomis, stengtis formuoti palankią visuomenės nuomonę apie didesnes šeimas.
Antras būdas – sumažinti barjerus imigracijai ir taip pritraukti gyventojų į Lietuvą. Šie, uždirbdami daugiau nei savo gimtinėje ir turėdami geresnes socialines garantijas, galėtų papildyti mūsų šalį naujais gyventojais.
REKLAMA
