Vyriausybės patvirtintai Aukštųjų technologijų plėtros 2007-2013 metų programai iš biudžeto numatyta 125 mln. litų. Remdama mokslą valstybė siekia plėtoti Lietuvoje jau egzistuojančias aukštųjų technologijų gamybos šakas - biotechnologiją, mechatroniką, lazerių technologijas, informacines technologijas, nanotechnologijas, elektroniką.
Kaip teigiama programoje, iškilusi grėsmė Europos Sąjungos ekonomikos konkurencingumui paskatino ES patvirtinti Lisabonos strategiją, kurios tikslas - iki 2010 metų sukurti žinių visuomenę ir remiantis technologine plėtra padaryti ES ekonomiką konkurencingiausia ir dinamiškiausia pasaulyje. Šie tikslai verčia ir Lietuvą spartinti didesnės pridėtinės vertės gamybą ir paslaugas.
Mokslo finansavimas didėja
„Lietuvos žinios“ rašo, jog per 2003-2006 metus Aukštųjų technologijų plėtros programai buvo skirta 17 mln. litų. Įgyvendinant programą buvo įdiegtos 28 naujos technologijos, sukurti 47 nauji gaminiai, užregistruoti 7 patentai.
Valstybės paramą aukštųjų technologijų tyrimams administruoja bei programos įgyvendinimą organizuoja Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Pasak fondo direktoriaus Sigito Renčio, pagal Vyriausybės patvirtintas programas šalies mokslo plėtrai skatinti šiemet skirta 41,862 mln. litų, iš jų 13 mln. litų - Aukštųjų technologijų plėtros programos projektams finansuoti.
Bendras paraiškų skaičius valstybės paramai gauti kiekvienais metais šiek tiek padidėja, tačiau, anot fondo direktoriaus, atrenkant valstybės finansuojamus projektus atkreipiamas dėmesys ne vien į jų gausą ar įvairovę, bet ir į darbų tęstinumą pagal kokybinius rodiklius. Svarbiausia - kad projektai skatintų plėtojamas aukštųjų technologijų gamybos šakas.
Biotechnologijos
Ši sritis ir toliau išlieka viena perspektyviausių technologinės plėtros krypčių ir didžiausias investicijų sektorius pasaulyje. Iš biotechnologijų krypties galima paminėti įdomų prof. habil. dr. Artūro Žukausko vadovaujamos grupės įgyvendinamą projektą „Kietakūnio apšvietimo technologija fitotronams ir šiltnamiams“. Šio tyrimo pagrindinis tikslas - kombinuojant puslaidininkinius šviestukus su tradiciniais apšvietimo prietaisais sukurti ekonomiškai pateisinamas kieto kūno apšvietimo technologijas fitotronams ir šiltadaržiams, kurios leistų auginti didesnio produktyvumo, aukštesnės maistinės ir skonio kokybės augalus. Be to, būtų geresnė jų prekinė išvaizda ir didesnė biologiškai aktyvių medžiagų koncentracija.
Mechatronika
Mechatroninės sistemos šiandien integruotos į daugelį technologinių linijų, transportą, mediciną, tyrimų įrangą, buitinę techniką ir kt. Jos geba jautriai reaguoti į aplinką, yra lanksčiai programuojamos ir lengvai valdomos per fiksuotą ar bevielį ryšį, pasižymi didžiule taikymo įvairove, nes jų elementams naudojamos „protingos“ medžiagos. Vienas iš šios krypties finansuojamų Aukštųjų technologijų plėtros projektų - KTU prof. habil. dr. Vytauto Ostaševičius grupės atliekamas darbas - „Žmogaus aktyvaus judėjimo stebėsenos metodų ir įrangos sukūrimas“. Šios mokslininkų grupės kuriama sistema bus taikoma sportininkų treniruočių efektyvumo objektyviai analizei ir technikai tobulinti: plaukikams, bėgikams ir kitų sporto šakų sportininkams. Sistemos prototipas išbandytas realiose sąlygose Lietuvos kūno kultūros akademijos plaukikų testavimo baseine. Bandymuose dalyvavo 9 sportininkai. Numatytos sistemos tobulinimo kryptys.
Nanotechnologijos ir elektronika
Lietuva turi stiprų mokslinį potencialą nanotechnologijų ir elektronikos srityse. Kasmet apie 200 mūsų šalies autorių mokslo darbų nanotechnologijų ir elektronikos tematika išspausdinama tarptautiniuose leidiniuose, ir tai liudija Lietuvos mokslininkų darbų tarptautinį pripažinimą.
Šioje srityje valstybės finansuojamų projektų nemažai, tačiau vienas įdomesnių galėtų būti Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Sauliaus Juršėno vadovaujamos mokslininkų grupės atliekamas darbas, pavadintas ORGELITA-2 - „Organinės elektronikos medžiagos ir prietaisai energiją taupančioms technologijoms“.
Pasaulyje apie 20 proc. energijos naudojama apšvietimui. Naujausių puslaidininkių apšvietimo technologijų plėtra leidžia apšvietimo prietaisų efektyvumą padidinti dvigubai ir tokiu būdu sutaupyti iki 10 proc. elektros energijos. Projekto tikslas - sukurti naujas organines medžiagas, kurti bei tobulinti elektronikos medžiagų dalelių kiekio sintezės ir grynumo technologijas, diegti jas į gamybą, plėtoti organinės elektronikos medžiagų ir prietaisų charakterizavimo bazę, sukurti OLED apšvietimo prietaisų prototipus.
Informacinės technologijos
Tarp šioje srityje valstybės finansuojamų projektų gerų rezultatų pavyko pasiekti Vilniaus universiteto doc. dr. Algimanto Juozapavičiaus vadovaujamai mokslininkų grupei. Mokslininkai įgyvendina projektą „Taikomųjų uždavinių tyrimai ir realizavimas naudojant „Grid“ technologijas“.
Nors šiais laikais informacinės technologijos yra smarkiai įsiskverbusios į mūsų gyvenimą, tačiau jos kelia ir daug iššūkių. Vieni jų - spartus informacijos srautų didėjimas ir poreikis juos apdoroti bei analizuoti. Sujungti įvairių institucijų turimus kompiuterinius išteklius į vieną „superkompiuterį“ ir yra „Grid“ technologijų tikslas. Pagal šį projektą 2007 metais buvo atlikti keli taikomieji uždaviniai. Tarp jų - „Lietuvių mokslo kalbos tekstynas“ (pirmas toks Lietuvoje) ir jam suprojektuota vieša prieiga internete kartu su duomenų ieškos mechanizmu.
Lazerių technologijos
Lazerių technologijos Lietuvoje skaičiuoja jau 3-ią dešimtmetį. Tai yra vienas ES, NATO ir Lietuvos mokslo ir technologijų politikos prioritetų. Pagal šią sritį Valstybinis mokslo ir studijų fondas dabar finansuoja desimr Aukštųjų technologijų plėtros projektu.
Lietuvoje veikia daugiau kaip 10 aukštųjų technologijų gamybos įmonių, kuriančių ir gaminančių lazerių technologijų produktus. Šiame sektoriuje dirba beveik 300 darbuotojų, o šių įmonių metinė apyvarta siekia per 50 mln. litų. Lietuvos lazerių technologijų įmonės apie 75 proc. produkcijos eksportuoja į labiausiai išsivysčiusias pasaulio valstybes.
Aukštųjų technologijų plėtros programos įgyvendinimas skatina mokslo ir verslo suartėjimą, leidžia daugiau lėšų skirti naujai mokslinei ir programinei įrangai įsigyti ir laboratorijoms modernizuoti. Tai svarbus žingsnis iš esmės atnaujinant Lietuvos mokslo materialiąją bazę.
