Tai, anot mediko – delsimo kaina. Kol pacientas keletą metų kentė skausmą, klubo sąnaryje vyko negrįžtamas kremzlės degeneracinis procesas, visiškai suardęs klubo sąnarį.
Skausmas tapo nepakeliamas
Pirmą kartą klubo skausmą 36-erių metų ukrainietis Serkis Mykhailo pajuto prieš ketverius metus. 2019-ais metais, prasidėjus COVID-19 pandemijai, jam teko dirbti statybose Lenkijoje. Anuomet vos per 30 metų perkopęs vyras naktį pajuto klubo sąnario skausmą. Pagalvojo, kad dėl nuovargio, tad didelio dėmesio nekreipė.
Lvovo srityje gyvenančioje Serkio šeimoje auga trys vaikai, tad jam tenka dirbti ir išlaikyti karo niokojamoje tėvynėje gyvenančią šeimą. Jaunas vyras pasakoja, kad dažniausiai uždarbiauti vykdavo į Lenkiją, esančią už 100 kilometrų nuo namų. Praėjusiais metais vyras atvažiavo gyventi į Šiaulius ir vienoje autoserviso įmonėje įsidarbino autoremontininku. Nors šis darbas mažiau vargina kojas, tačiau gyvenimas penktame aukšte tapo nepakeliamas dėl klubo sąnario skausmo.
„Nebegalėjau kentėti to skausmo ir nusprendžiau eiti į polikliniką pas šeimos gydytoją“, – draugams už patarimą dėkingas jaunas ukrainietis.
Šeimos gydytoja išrašė siuntimą ortopedo-traumatologo konsultacijai. S. Mykhailo nesitikėjo išgirsti gydytojo ortopedo-traumatologo sprendimą, kad teks operuoti klubo sąnarį. Niekam jo šeimoje tokios operacijos ankščiau neprireikė, niekada jis nebuvo susižeidęs kojos ar traumavęs sąnarį, tad negalėjo suprasti ligos priežasties. Tačiau dabar, jau po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, supranta, kad medikai jam padėjo – jaučiasi daug geriau, nei iki operacijos.
Ukrainos piliečiui, legaliai gyvenančiam ir dirbančiam Šiauliuose, socialinis draudimas garantuoja ir nemokamą reabilitacinį gydymą. Serkio tuo džiaugiasi, nes žino, kad jo šalyje klubo sąnario protezavimas – mokama medicinos paslauga. „Kaimynui Ukrainoje operavo klubo sąnarį – reikėjo daug mokėti“, – pasakoja džiaugsmo ir dėkingumo medikams neslepiantis ukrainietis.
Ligos pranašas – skausmas
Aseptinė šlaunikaulio galvos nekrozė – literatūros duomenimis dažniausiai pasitaiko apie 40 metų vyrams, tad S. Mykhailo, kuriam 36-eri metai – vienas jaunesnių ortopedo-traumatologo Gintauto Mickevičiaus operuotų pacientų. Suserga šia liga dažniau vyrai, nei moterys. Pasak mediko, liga prasideda klubo skausmais, vėliau tampa riboti klubo sąnario judesiai, sutrumpėja galūnė, blogėja sąnario funkcija, rašoma pranešime spaudai.
Kai kuriems žmonėms, sergantiems aseptine klubo sąnario nekroze, skausmai būna tokie dideli, kad negali nei priminti kojos, nei paeiti. Dažniausiai pacientas į medikus kreipiasi jau pažengusiose ligos stadijose. S. Mykhailo – ne išimtis. Gydytojas jam diagnozavo ketvirtos stadijos šlaunikaulio galvos aseptinę nekrozę.
Varginantis stiprus klubo skausmas – tik vienas iš pagrindinių simptomų, kuris yra pirmasis signalas kreiptis į gydytoją ir ieškoti skausmo priežasties. Kol tyliai kenčiama, vartojant vaistus ir laukiant pagerėjimo, klubo sąnaryje jau vyksta negrįžtamas kaulo ir kremzlės degeneracinis procesas. Tai, anot ortopedo-traumatologo G. Mickevičiaus, vyksta dėl to, kad šlaunikaulio galvos kaule sutrinka kraujotaka. Dėl neaiškių priežasčių užsikemša smulkios kaulą maitinančios kraujagyslės. Po truputį kaulas nekrotizuoja – apmiršta, praranda savo savybes ir subliūkšta. Dėl to pažeidžiamas sąnarinis paviršius, pakinta kaulo forma. Priežastys, kurios sukelia kraujotakos sutrikimą kaule, iki galo nėra aiškios. Žinoma, kad riziką susirgti padidina ankstesnės klubo srities traumos, gliukokortikoidų vartojimas, artritai, koaguliopatijos.
Pacientas Serkis Mykhailo pas gydytoją ortopedą traumatologą G. Mickevičių atvyko konsultacijai su šeimos gydytojo siuntimu. Gydytojas nustatė, kad paciento koja sutrumpėjusi apie tris centimetrus, ką pacientas ir pats jautė. Jį vargino stiprūs klubo sąnario skausmai, riboti judesiai. Atlikus rentgeno nuotrauką iš karto diagnozuota šlaunikaulio galvos aseptinė nekrozė.
Liga sustabdyta operuojant
Dažniausiai ligoniai atvyksta jau pažengusiose ligos stadijose, kai jau skausmas nepakeliamas ir klubo sąnarys suardytas. Anot gydytojo G. Mickevičiaus, taip įvyksta ir dėl to, kad ligos diagnostika pakankamai sunki, nes pradinėse stadijose, kol kaulas nepažeistas, rentgenogramose nesimato pakitimų – sąnarys atrodo normalus. Tik po 3-6 mėnesių rentgenogramose išryškėja sąnario pakitimai. Vėlesnėse stadijose jau reikia keisti klubo sąnarį. Kai kuriais atvejais uždelsiama ir dėl to, kad panašius skausmus gali sukelti ir stuburo ligos.
Šiam pacientui atlikta klubo sąnario endoprotezavimo operacija, kuriai panaudotas becementinis klubo sąnario endoprotezas. Operacija, kurią atliko ortopedas traumatologas Gintautas Mickevičius, asistuojant kolegai Pauliui Baltraičiui ir operacinės slaugytojai Astai Juškevičienei, truko apie 50 minučių. Kitą dieną po operacijos pacientas jau galėjo keltis ir, pasiremdamas ramentais, vaikščioti. Į palatą ateinantis kinezoterapeutas pacientus, kuriems atlikta klubo sąnario endoprotezavimo operacija, moko vaikščioti, rodo, kokius judesius galima atlikti, kokius būtina riboti. Po savaitės, praleistos Ortopedijos-traumatologijos skyriuje, ligonis išvyko į 18 dienų trunkantį reabilitacinį gydymą sanatorijoje.
Pasak ortopedo-traumatologo G. Mickevičiaus, po protezavimo operacijos apie tris mėnesius būtina riboti fizinį krūvį, pasisaugoti, nedirbti fizinio darbo.
Socialiai draustiems pacientams gydymas ligoninėje nekainuoja, sąnario endoprotezus nuperka ligonių kasos. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje jau ne vienam Ukrainos piliečiui atlikta operacija, padėjusi įveikti įvairias sąnarių ligas.
