„Daug kas priklauso nuo kultūros ministro, tiesą sakant, yra dar daug teisinių, nuosavybės dalykų, bet sprendimas bus priimtas tikrai“, – žurnalistams penktadienį teigė meras.
Pasak jo, skulptūros kurį laiką dar pabus savivaldybės įmonės „Grinda“ aikštelėje. R.Šimašius taip pat sveikino paveldosaugininkų sprendimą, sakydamas, kad tai yra tas atvejis, kai „teisė vejasi realybę“.
„Realybė yra 1990-ųjų kovo 11-ąją pasakyta, kad Lietuva yra nepriklausoma, ir natūralu, kad tam tikrų dalykų nebelieka ir nebeliks. Kita realybės dalis įtvirtinta pernai liepą, kai Žaliojo tilto skulptūros buvo nukeltos ir pats stebėjau, kad visa tai sklandžiai vyktų. Turbūt buvo tuomet labai aišku, kad jos tenai ir nebegrįš“, – sakė meras.
Tinkamas turinys ir vieta
Vicemeras Valdas Benkunskas tvirtino, kad skulptūros bent kelerius metus dar galėtų būti saugomos savivaldybėje, vėliau jos galėtų būti atiduotos, pavyzdžiui, Nacionaliniam dailės muziejui ar kitam valstybinės reikšmės muziejui, bet ne privačiai įstaigai. Tačiau net ir tokiu atveju savivaldybė keltų tam tikras sąlygas.
„Pirmiausia, turi būti tinkamas turinys, pasakant, kad sovietmečiu menininkai buvo prievartaujami kurti ideologinį meną, kuris turėjo aiškų prievartinį kontekstą, – svarstė vicemeras. – O tuos privačius muziejus, kurie siektų padidinti savo patrauklumą ir tik biznį padaryti iš to, kol kas laikome nuošalyje, ir net nesvarstomi tokie variantai. Metus, dvejus arba trejus tos skulptūros dar gali būti ten, kur yra.“
Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba šią savaitę pasiūlė naikinti Žaliojo tilto skulptūrų teisinę apsaugą - galutinį sprendimą, išlaukus trijų mėnesių apskundimo terminą, turės priimti kultūros ministras Šarūnas Birutis. Jis žadėjo neprieštarauti paveldosaugininkų nuomonei.
Daugiau nei 60 metų ant Žaliojo tilto Vilniuje buvusios sovietinės skulptūros nukeltos pernai liepą, motyvuojant, kad jos yra avarinės būklės ir kelia pavojų saugumui. Jų nukėlimo oponentai argumentavo, kad skulptūros buvo neatskiriama tilto dalis bei kaltino valdžią politikavimu ir istorinių sąskaitų suvedinėjimu.
Vilniaus savivaldybė buvo sulaukusi kelių pasiūlymų atiduoti ar parduoti skulptūras, tarp jų – iš Grūto parko, liberalo Vilniaus tarybos nario Vidmanto Martikonio, taip pat skulptūras priglausti siūlėsi Rusijos atstovai – Sovetsko miesto vadovas, Pskovo jaunimo organizacija.
Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Vilniaus Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais. Pasisakantieji už nukėlimą sako, kad skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos.
