Lietuvos Seimas kartu su kitų Rytų Europos šalių parlamentarais ketina pasinaudoti vadinamąja „geltonosios kortelės“ procedūra, kuri įpareigotų Europos Komisiją persvarstyti siūlomą teisės aktą.
Rytų europiečiai teigia, kad direktyvos projekte įtvirtintas „vienodo atlygio už vienodą darbą toje pačioje vietoje“ principas taptų kliūtimi paslaugų teikėjams iš mažiau turtingų šalių naudotis konkurenciniu pranašumu.
„Mūsų šalių atlyginimai yra mažesni ir mūsų vežėjai taptų nekonkurencingi. Negalime su tuo sutikti, galvojame, kad tai pažeidžia subsidiarumo principą“, - BNS sakė Seimo narys Gediminas Kirkilas.
Jo vadovaujamas Europos reikalų komitetas šią savaitę pritarė kaimyninės Lenkijos siūlymui inicijuoti „geltonosios kortelės“ procedūrą.
Kritikuotinas pasiūlymas
Briuselio pasiūlymas numato, kad komandiruojamiems darbuotojams turi būti taikomos tokios pat darbo užmokesčio ir darbo sąlygų nuostatos, kaip ir vietos darbuotojams.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas Europos Komisijos iniciatyvą pavadino senųjų ES šalių bandymu, saugojant savo rinkas, eliminuoti Rytų europiečius.
„Tai bus papildomos sąnaudos, kurių mes nepakelsim. Prie mūsų jungiasi Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Rumunija“, - BNS sakė E.Mikėnas.
Pasak jo, darbo užmokesčio sulyginimas reiškia, kad bus praktiškai panaikinama konkurencija paslaugų sektoriuje. E.Mikėno teigimu, reikalavimas taikyti skirtingose ES valstybėse narėse galiojančias darbo užmokesčio, dienpinigių ir kelionės išlaidų skaičiavimo ir apmokėjimo sistemas sukeltų didelę administracinę naštą.
Anot „Linavos“, kelių transporto sektoriuje Lietuvoje dirba 60 tūkst. darbuotojų.
Pagal šiuo metu galiojančias taisykles, į kitą valstybę narę komandiruoti darbuotojai yra siunčiančiosios įmonės darbuotojai ir jiems taikoma siunčiančiosios šalies teisė. Paprastai darbdavys neprivalo tokiam darbuotojui mokėti didesnį nei minimalų priimančiosios šalies darbo užmokestį.
„Tai reiškia, kad komandiruotiems darbuotojams dažnai mokamas mažesnis darbo užmokestis nei tą patį darbą dirbantiems vietos darbuotojams, kas gali nulemti nesąžiningą įmonių konkurenciją ir trukdo sklandžiam bendrosios rinkos veikimui“, - teigiama Europos Komisijos pranešime spaudai.
Skaičių kalba
2014 metais į Lietuvą iš kitų ES valstybių narių buvo komandiruota 1 930, o į kitas valstybes iš Lietuvos - 19 208 darbuotojai.
„Geltonosios kortelės“ procedūrai reikia 10 šalių narių palaikymo. Ją aktyvavus, Europos Komisija gali pasirinkti tris variantus - atsisakyti pasiūlymo, jį pataisyti arba pateikti iš naujo. Komisija savo sprendimą turi pagrįsti.
Pasak diplomatų, Rytų Europai naudinga pristabdyti projekto svarstymą, nes šią iniciatyvą tvirtai remia Olandija, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai, tačiau jai nepritaria Slovakija, kuri pirmininkavimą perims antrąjį pusmetį.
Nuo 2015 metų Vokietijoje įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią užsienio vežėjų vairuotojams šioje šalyje būtų mokama ne mažiau kaip minimali alga – 8,5 euro už valandą. Europos Komisija pradėjo tyrimą dėl šios procedūros.
