Panevėžiečiai dabar už vandenį mokėtų maždaug 20 procentų mažiau, jei ne gudrūs bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ vadovų ėjimai, kuriuos palaimino buvęs miesto meras Povilas Vadopolas, palaikomas kai kurių Tarybos narių. Jeigu ir toliau vandens tiekėjai turės tokią laisvę kaip iki šiol, kainos gali dar išaugti.
Taip tvirtina ir kartu įspėja vandens tarifus siekiantys sumažinti Panevėžio miesto savivaldybės politikai. Vicemerė G.Umbrasienė, meras V.Satkevičius , tarybos nariai Tomas Josas ir Visvaldas Matkevičius miesto Tarybai pateikė projektą, kuriuo siūloma bendrovės vidutines metines sąnaudas vandens ir nuotekų kainų skaičiavimui mažinti 5 milijonais litų dėl neteisėtai priskaičiuoto Europos Sąjungos lėšomis įsigyto turto nusidėvėjimo, sumažinti 600 tūkstančių litų kitas bendrovės veiklos sąnaudas.
Taip pat siūloma, kad „Aukštaitijos vandenų“ direktorių būtų nebe šeši, o trys.
Pasak projekto autorių, tai padarius, būtų užtikrintas subalansuotas bendrovės lėšų panaudojimo infrastruktūros plėtrai ir ilgalaikio turto nusidėvėjimui atkurti 2009–2012 metų plano vykdymas, racionalizuotos bendrovės sąnaudos. Tuomet esą būtų galima vėl peržiūrėti vandens kainas ir, tikėtina, jas sumažinti.
G.Umbrasienė su kolegomis nuodugniai išnagrinėjo 2009 metų sausį miesto Tarybos patvirtintą bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ lėšų panaudojimo infrastruktūros plėtrai ir ilgalaikio turto nusidėvėjimui atkurti 2009–2012 metais planą, kuris tapo naujų vandens bei nuotekų tarifų skaičiavimo pagrindu.
Jie nustatė, kad tais metais bendrovė pateikė miesto Tarybai tvirtinti plėtros ir veiklos planus, nepagrįstus realiais finansavimo šaltiniais. Planinės bendrovės sąnaudos buvo nepagrįstai padidintos vidutiniškai 5 milijonais litų kasmet, kadangi į įmonės sąnaudas buvo įtraukti ir už ES lėšas įsigyto turto nusidėvėjimo kaštai, nors tam prieštarauja įstatymai.
„Tuometinis miesto meras P.Vadopolas savo parašu suderino sąnaudų skaičiavimus, teikiamus Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK). Dėl to miesto gyventojai ir verslo įmonės moka penktadaliu daugiau, nei turėtų“,– metė akmenį į buvusio miesto vadovo daržą G.Umbrasienė.
Pasak jos, analizuojant surinktą informaciją jai peršasi mintis, jog bendrovės sąnaudos buvo išpūstos sąmoningai, siekiant didinti paslaugų tarifus.
Maža to, anot vicemeres, vandens tiekėjai šį pavasarį dar ėmėsi perkainoti iki 1996-ųjų įsigytą bendrovės turtą, o jo pabrangimas gali būti panaudotas dar vienam kainų kėlimui.
G.Umbrasienė neabejoja, kad vandens tiekėjai žaidžia gerai apgalvotą finansinį žaidimą, kuriame jie, jeigu Taryba nieko nedarys, ir vėl laimės, o vartotojus užgrius didesnių mokesčių našta.
Nori priversti taupyti
Dėl vandens kainų mažinimo kovojantiems Tarybos nariams akivaizdu, jog pakankamai aukštas paslaugų kainas užsitikrinusi bendrovė nesuinteresuota taupyti.
Anot G.Umbrasienės, sąnaudos bendrovės valdymui yra neadekvačios ekonominei situacijai. Esą nepateisinama turėti tokį būrį direktorių, gaunančių didelius atlyginimus.
Į naują mūšį dėl vandens tarifų mažinimo pakilę politikai Tarybai siūlys per pusę sumažinti direktorių skaičių.
Vicemerės teigimu, per kelerius paskutinius metus, kai bendrovė dirbo nuostolingai, jos administracija tik vieną kartą pasiūlė svarstyti klausimą dėl kaštų mažinimo. Ir tai dėl valytojos etato panaikinimo ir šaltkalvio-vairuotojo etato įsteigimo.
Pasak G.Umbrasienės, bendrovė „Aukštaitijos vandenys“ savo finansinę padėtį gerino tik keldama kainas, bet ne ieškodama būdų, kaip pačiai sutaupyti.
Prieš vandens tiekėjus sukilusiems Tarybos nariams daug abejonių kelia kai kurių bendrovės investicinių programų, planuojamų finansuoti savo lėšomis, būtinumas esant dabartinei sunkiai ekonominei situacijai.
Kaltina pigiu populizmu
Buvęs miesto meras P.Vadopolas kategoriškai neigia G.Umbrasienės ir jos bendražygių jam metamus kaltinimus prisidėjus prie vandens kainų kėlimo.
Pasak buvusio miesto vadovo, jiems vandens kainos – tik politinis arkliukas, ant kurio jie tikisi atšuoliuoti į kitos kadencijos tarybą.
P.Vadapolas aiškino, jog buvo susiklosčiusi tokia situacija, kad, jeigu jis būtų nepadėjęs savo parašo, bendrovė būtų turėjusi iki kaklo sulįsti į skolas, o tai reikštų finansinį nuostolį ir Savivaldybei.
Be to, esą iš esmės vandens ir nuotekų kainas lėmė ne jo parašas ir netgi ne bendrovės atlikti skaičiavimai, o VKEKK.
„Aukštaitijos vandenų“ pateikti paslaugų tarifai buvo didesni, bet juos peržiūrėjusi VKEKK sumažino. Kokį pagrindą turiu abejoti ten dirbančių specialistų kompetencija?“– kalbėjo P.Vadopolas.
Jis neabejoja, kad buvo būtina padidinti vandens kainas. Priešingu atveju bendrovė būtų įsprausta į finansinę aklavietę. „Net pakėlus tarifus jie vieni mažiausių Lietuvoje“,– teigė politikas.
P.Vadopolas taip pat turi savo nuomonę, kodėl G.Umbrasienė su savo bendražygiais taip aršiai kritikuoja vandens kainų kėlimą. Anot jo, vicemerė stengiasi visai ne dėl žmonių. Jis įtaria, kad politikė stengiasi bankų labui.
„Juk jūs žinote, kad ji – buvusi bankininkė. Matyt, suinteresuota, kad „Aukštaitijos vandenys“ ir Savivaldybė kuo ilgiau mokėtų bankams palūkanas“,– mano buvęs meras.
Bendrovės vadovui „dzin“
Bendrovės „Aukšaitijos vandenys“ pagrindinė galva Rimantas Liepa, paklaustas, kaip galėtų pakomentuoti G.Umbrasienės ir jos kolegų Tarybai pateiktus siūlymus, atsakė lakoniškai: „Tegul jie daro, ką tik nori. Galvoja, kad čia Liepai reikia tų kainų. Ne Liepai reikia.“
Generalinis direktorius leido suprasti, kad jam iki gyvo kaulo įgriso visi tie ginčai dėl vandens ir nuotekų kainų bei su tuo susijusios politinės spekuliacijos.
Inga SMALSKIENĖ
