Bauda bendrovei, besiverčiančiai medienos supirkimu ir eksportu į vakarų šalis, buvo skirta dar šių metų vasarį. Toks sprendimas priimtas po tris metus kartotų, tačiau UAB „Timber pack“ vadovų taip ir neišgirstų Departamento reikalavimų panaikinti jau padarytus nuostolius bei užkirsti kelią tolesniam dvaro niokojimui. Tarp paveldosaugininkų nurodytų labiausiai rankų laukiančių darbų buvo trijų krosnių aptvėrimas, siekiant padaryti jas dar sunkiau prieinamas autentiškų koklių lupinėtojams, fasado išorės tinko (3 metrų ploto) atkūrimas, tarp senovinius inžinerinius įrenginius saugančio rūsio ir pirmojo aukšto žiojinčių skylių užtaisymas, išlaužytų, išardytų ir veikiausiai kaip pakuros panaudotų perdangų ir apšiltinimo sluoksnių atstatymas. Kad statybinės medžiagos pro atviras duris bei langus rūmų nepaliktų vėl, šias angas Departamento darbuotojai reikalavo patikimai užsandarinti.
Komentuodamas žinią apie Leonpolio rūmus valdančios įmonės turto areštą Departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Vitas Karčiauskas teigia: „Daug kas pastebi, jog Departamento bei antstolių veiksmai šįkart buvo itin griežti. Tačiau esu ramus sakydamas, jog visi sprendimai buvo savalaikiai, o bauda - proporcinga. „Timber pack“ vadovams mes niekad nekėlėme nepagrįstų ar neįgyvendinamų reikalavimų, o ir jiems atsisakant šiuos vykdyti gan ilgai stengėmės problemą spręsti nesikreipdami į teismą.
2012 m. įmonei teikėme tikslų sąrašą darbų, reikalingų atitaisyti žalą padarytą per trejus aplaidumo metus. Tuo metu jų orientacinė kaina tesiekė 5 400 litų. Palyginus su minimos bendrovės metine apyvarta, ši suma, galėjusi ženkliai pagerinti dvaro būklę, buvo išties kukli, ir vis dėlto lėšų vykdyti pačių prisiimtą pareigą jos vadovai nerado. Dabar dėl piktybiško atsisakymo bendradarbiauti ir kasdien didėjančios žalos Leonpolio rūmams iš „Timber pack“ antstoliai išieškos jau gerokai didesnę sumą. Tikiuosi, kad patekę į valstybės biudžetą pinigai ilgainiui prisidės ir prie tikslo, kuriam UAB „Timber pack“ vadovai juos turėjo skirti jau prieš keletą metų – prie kultūros paveldo išsaugojimo. Ir visgi dar labiau norėtųsi, jog tokių priemonių tektų imtis kuo rečiau“.
V. Karčiauskas taip pat informavo, kad Vilniaus teritorinio padalinio darbuotojai netrukus kreipsis į prokuratūrą prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti dėl vis dar blogėjančios pastato būklės kaltus įmonės vadovus arba darbuotojus. Tikimasi, jog šis žingsnis paveldosaugininkams atvers daugiau galimybių siekti, kad ateityje rūmų valdytojai išties prisiimtų atsakomybę už savo sprendimus.
