Nerimas, sumaištis ir pesimizmas vyrauja visuomenės nuotaikose dėl Vokietijos vietos pasaulyje tuo metu, kai Berlynas stengiasi išlaikyti paramą Kyjivui, o prieš valdžią nusistačiusios partijos pasiekė reikšmingų laimėjimų vietos rinkimuose, pažymima leidinyje.
Istorinis lūžis, keliantis nerimą Vokietijoje
„The Times“ primena, kad Vokietija yra didžiausias karinės ir finansinės pagalbos Ukrainai šaltinis po Jungtinių Valstijų, suteikusi ginklų už daugiau nei 18 mlrd. eurų. Tai pagrindinė dalis to, ką kancleris O. Scholzas pavadino istoriniu lūžiu savo šalies užsienio ir gynybos politikoje, „įskaitant 100 mlrd. eurų investicijas į jos nusilpusias ginkluotąsias pajėgas“.
„Tačiau nerimą kelia tai, kad šis projektas nebetenka prasmės dėl didėjančių politinių ir ekonominių sunkumų šalies viduje po to, kai 2025 m. pagalbos Ukrainai biudžetas buvo sumažintas perpus. Reguliarus gynybos biudžetas taip pat vos neatsilieka nuo infliacijos, nepaisant kanclerio pažado, kad Vokietija ateityje nuosekliai vykdys NATO tikslą kariuomenei skirti 2 proc. nuo BVP“, – teigiama straipsnyje.
Supriešinimas
„D Part“ apklausos duomenimis, O. Scholzui „pavyko“ supriešinti beveik visus: rinkėjus, kurie mano, kad jis turėjo padaryti daugiau, rinkėjus, kurie nori taikos su Kremliumi, ir rinkėjus, kurie pasimetę tarp abiejų pusių: „Apskritai apklausa parodė, kad 11 proc. respondentų buvo patenkinti tuo, kaip vyriausybė sprendė krizę Ukrainoje, o 67 proc. buvo nepatenkinti“.
Tuo metu tik 32 proc. apklaustųjų teigė norintys, kad ES suteiktų Ukrainai „daug didesnę“ paramą, o 41 proc. tam nepritarė. 68 proc. respondentų teigė esantys „susirūpinę“ arba „labai susirūpinę“, kad Vokietija gali būti tiesiogiai įtraukta į ginkluotą konfliktą Europoje per artimiausius kelerius metus.
