„Mėginti primesti pasirinkimą Ukrainai, remiantis principu „Jūs arba su mumis, arba prieš mus“, yra pavojinga ir gali duoti priešingų rezultatų“, – S.Lavrovas sakė per bendrą spaudos konferenciją su Liuksemburgo užsienio reikalų ministru Jeanu Asselbornu (Žanu Aselbornu) po jųdviejų derybų.
Tiek Rusija, tiek Vakarai turėtų „panaudoti kontaktus su įvairiomis politinėmis jėgomis Ukrainoje, mėginant sumažinti įtampą ... ir nesiekti vienašališkos naudos tuo metu, kai reikalingas nacionalinis dialogas“, pabrėžė S.Lavrovas.
Daugelis analitikų perspėjo, kad kultūriškai susiskaldžiusi Ukraina gali potencialiai subyrėti po tris mėnesius trukusių neramumų, galiausiai nuvertusių prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimą. Tiek Rusija, tiek Vakarų šalys viešai pabrėžė nenorinčios leisti tokio scenarijaus.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas (Loranas Fabiusas) sakė televizijai „France 2“, kad niekas nemėgina primesti pasirinkimo Ukrainai.
Gegužės rinkimai Ukrainoje pažeis susitarimą dėl krizės sureguliavimo, sako Rusijos užsienio reikalų ministras
Sprendimas surengti Ukrainoje pirmalaikius rinkimus gegužės mėnesį prieštarauja pasiektam susitarimui dėl krizės sureguliavimo, pagal kurį prieš rinkimus turi įvykti konstitucinė reforma, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Vasario 21-osios susitarime numatoma, kad tokią (konstitucinę) reformą reikia įvykdyti iki rugsėjo, ir tik po to – tai ypač pabrėžta – iki metų pabaigos turi įvykti prezidento rinkimai. Kol kas mes išgirdome tik sprendimą tų, kas dabar (yra) Aukščiausiojoje Radoje, apie tai, kad prezidento rinkimai įvyks gegužės 21 dieną. Tai jau atsitraukimas nuo susitarimo“, – sakė S.Lavrovas spaudos konferencijoje, kuri buvo skirta susitikimo su Liuksemburgo užsienio reikalų ministru Jeanu Asselbornu (Žanu Aselbornu) rezultatams.
Kaip pažymėjo S.Lavrovas, Maskva nori suprasti, kas vyksta dėl konstitucinės reformos – „to proceso, kuris turi sutaikyti ukrainiečius ir padaryti taip, kad nė vienas regionas, nė vienas Ukrainos pilietis jokioje šios šalies dalyje nesijaustų nuskriaustas“.
„Į šitą klausimą norime gauti atsakymą, juolab kad radikalai dabar grasina žygiu į tuos šalies regionus, kurie reiškia nesutikimą su opozicijos naudojamais metodais“, – sakė S.Lavrovas.
Jis pažymėjo, kad pagal sudarytą susitarimą įgyvendintas tik vienas punktas: milicija pasitraukė iš gatvių.
„Smogikai neatlaisvina pastatų, priešingai, jie dabar Kijeve atlieka teisėtvarkos palaikymo funkcijas“, – pabrėžė S.Lavrovas.
„Teisingosios Rusijos“ lyderis nuverstą Ukrainos prezidentą Janukovyčių vadina išdaviku
Rusijos centro kairiosios partijos „Teisingoji Rusija“ parlamentinės frakcijos vadovas Sergejus Mironovas antradienį pareiškė, kad nuverstas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius yra savo tautos „išdavikas“, taip pat pasisakė už kaimyninės valstybės teritorinį vientisumą.
„Tai, kad ponas buvęs Ukrainos prezidentas Janukovyčius yra Ukrainos, ukrainiečių tautos išdavikas, mano nuomone, niekam nekelia abejonių“, – S.Mironovas sakė žurnalistams.
Jis vadino anekdotiniu paskutinius viešus V.Janukovyčiaus pasisakymus, kurie „pademonstravo visišką jo bejėgiškumą, neryžtingumą, išeičių iš padėties neturėjimą“.
„Nežinai (kaip elgtis) – neužimk posto ir nedaryk sau gėdos, nes kai buvo reali galimybė nutraukti kraujo liejimą, sustabdyti Ukrainos slydimą pilietinio karo link, Ukrainos išdraskymą ir valstybingumo suirimą – jis to nepadarė“, – teigė S.Mironovas, pridūręs, kad istorija tokių klaidų neatleidžia.
Komentuodamas Ukrainos parlamento sprendimą gegužės 25 dieną surengti pirmalaikius prezidento rinkimus, Rusijos deputatas išsakė viltį, kad tos šalies visuomenei pavyks suformuoti teisėtą vyriausybę.
Jis taip pat ragino neužmiršti, kad Ukrainoje, kaip rodo oficiali statistika, gyvena 7 mln. etninių rusų.
„Esu absoliučiai įsitikinęs, kad mes, Rusijos Federacija, jokiu būdu neturime užmiršti, kad atsakome už savo tėvynainius ir negalime leisti, kad kas nors tyčiotųsi iš mūsų šventovių, o juo labiau grasintų Rusijos Federacijos piliečių ir Ukrainoje gyvenančių rusų gyvybėms“, – perspėjo S.Mironovas.
Pasak jo, Rusijos parlamentas padarys viską, kas įmanoma, kad apgintų Ukrainoje gyvenančius rusus. „Teisingosios Rusijos“ lyderis taip pat išsakė viltį, jog Ukraina nesubyrės ir kad ta šalis išliks demokratiška bei draugiška Rusijai valstybe.
Vėliau vykusiame Valstybės Dūmos posėdyje S.Mironovas siūlė vyriausybei suteikti darbą Rusijoje iš Ukrainos pabėgusiems milicijos specialiųjų pajėgų „Berkut“, kurios dalyvavo kruvinuose susirėmimuose su opozicijos protestuotojais Kijeve, nariams.
„Kreipkimės į šalies vadovybę – tegul visiems pageidaujantiems „Berkut“ nariams suteikia darbą Rusijoje, o vėliau – pilietybę“, – sakė jis.
S.Mironovas taip pat palaikė ultranacionalistinės partijos LDPR lyderio Vladimiro Žirinovskio iniciatyvą, jog Rusijos pilietybė turėtų būti suteikta visiems Ukrainoje gyvenantiems rusams.
„Teisingosios Rusijos“ lyderis siūlė išplėsti šią iniciatyvą ir sudaryti galimybę įgyti Rusijos pilietybę visiems to pageidaujantiems Ukrainos piliečiams.
Jis pridūrė, kad V.Janukovyčius, kuris „žiūrėjo pro savo langą, kaip žudo beginklius „Berkut“ narius“, yra „išdavikas – menkas, niekingas žmogus“.
„Susimastykite apie to žmogaus frazę: „Sustabdyčiau kraujo liejimą, bet nežinau kaip“. Nežinai – neužimk tokio posto“, – piktinosi S.Mironovas.
„Reikia liautis mindžikuoti – apginkime savo nacionalinius interesus ir mūsų tėvynainių gyvybes Ukrainoje“, – ragino jis.
JAV apdairiai nekrykštauja iš džiaugsmo dėl įvykių Ukrainoje
Jungtinės Valstijos pirmadienį siuntė signalus, kad palaiko nugalėtojus Ukrainos krizėje, tačiau buvo pakankamai apdairios ir nedemonstravo per didelio džiaugsmo.
Vašingtonas pasirinko pamatuotą atsargumą, o ne atvirą džiūgavimą, kai Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pabėgo iš Kijevo, o opozicija kruviną sukilimą transformavo į rizikingą politinį pereinamąjį procesą.
JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijos atstovai apdairiai kalbėjo per spaudos konferencijas, saugodamiesi dar labiau užgauti Rusijos išdidumą, nukentėjusį kritus Maskvos parankiniui Kijeve.
Vašingtonas viešumoje elgėsi santūriai ir vengė piktdžiugiškų replikų, juolab kad JAV administracijoje tvyro nusivylimas dėl Maskvos palaikymo kitam represijų nevengiančiam naudoti lyderiui – Sirijos prezidentui Basharui al Assadui (Bašarui Asadui).
Baltieji rūmai suvokia, kad yra gyvybiškai svarbu išsaugoti trapius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tikintis jo palaikymo gyvybiškai svarbiose derybose dėl Irano branduolinės programos ir tarptautinių pajėgų išvedimo iš Afganistano.
Tačiau taip pat nujaučiama, kad naujausioje Ukrainos revoliucijoje dar nepadėtas taškas ir kad išlieka sunkiai prognozuojamų scenarijų tikimybė, kol tos šalies kunkuliuojanti politika aprims.
Vašingtonas jau perspėjo dėl dviejų potencialių, nors iš pažiūros menkai tikėtinų tos krizės raidos krypčių: Ukrainos skilimo į prorusišką ir proeuropietišką dalis arba Rusijos karinės intervencijos.
„Amerikiečiai aiškiai suvokia, kad jiems reikalingi tam tikri konstruktyvūs ryšiai su Rusija“, – sako Vokietijos Marshallo (Maršalo) fondo biuro Berlyne pareigūnas Joergas Forbrigas (Jorgas Forbrigas).
„JAV (taip pat) galbūt baiminasi, jog blogiausia dar priešakyje; kad šis konfliktas tampa nevaldomas; kad rusai gali būti nelinkę daryti absoliučiai jokių kompromisų – kad jie kausis nagais ir ragais“, – pažymėjo jis.
Baltieji rūmai pirmadienį paragino Kijevą suformuoti technokratų vyriausybę ir žengti į pirmalaikius rinkimus.
Vašingtonas taip pat pasiuntė antrąjį pagal rangą Valstybės departamento pareigūną Williamą Burnsą (Viljamą Bernsą) į Kijevą, kur jis ragins imtis ekonomikos ir politikos reformų.
Laikinasis Ukrainos lyderis Oleksandras Turčynovas apibūdino sunkią valstybės padėtį po to, kai internetą užplūdo nuotraukos iš prabangių V.Janukovyčiaus rezidencijų – su senovinio burlaivio kopija ir asmeniniu zoologijos sodu.
„Dauguma vyriausybės darbuotojų pasitraukė iš postų. Iždas tuščias. Mums nepakanka pinigų, kad grąžintume skolas“, – perspėjo jis.
W.Burnsas bus aukščiausio rango JAV pareigūnas, aplankęs Ukrainą po to, kai kita aukšta Valstybės departamento diplomatė Victoria Nuland (Viktorija Njuland) gruodį susitiko su protestuotojais Kijevo centre.
V.Nuland vizitas buvo iki šiol drąsiausias JAV žingsnis per Ukrainos krizę, tačiau Vašingtonas daugiausiai tenkinosi tuo, jog diplomatinėms pastangoms vadovauja Europos pareigūnai.
Jungtinės Valstijos taip pat darbavosi užkulisiuose, siekdamas užtikrinti finansinės pagalbos paketą Ukrainai, „paliktai ant ledo“, kai Maskva įšaldė pažadėtą 15 mlrd. JAV dolerių pagalbą.
Tačiau Vašingtonas susilaikė nuo O.Turčynovo pripažinimo teisėtu valstybės vadovu.
Kai Kijeve beveik tris mėnesius vyko masiniai protestai prieš V.Janukovyčiaus vyriausybę, Vašingtonas reiškė palaikymą demonstrantams, tačiau taip pat tikino, kad nesikiša į Maskvos įtakos zonoje esančios valstybės reikalus.
B.Obama praeitą savaitę sakė Rusijai, kad nereikėtų manyti, jog jis planuoja kokius nors ėjimus tarsi per didžiulio masto Šaltojo karo laikų šachmatų partiją.
Penktadienį jis valandą telefonu kalbėjosi su V.Putinu, nors Vašingtonas atmeta Maskvos viziją apie „įtakos zoną“ tame regione.
Tačiau netgi atvirais motyvais pagrįsti Vašingtono veiksmai Maskvoje dažnai vertinami kitaip.
Rusija tūžo dėl daugelio Vakarų šalių manevrų, tokių kaip NATO plėtra į rytus arba JAV priešraketinės gynybos skydas Europoje.
JAV pareigūnai sakė, jog B.Obama tik dėl sutapimo pirmadienį susitiko su Gruzijos premjeru Iraklijumi Garibašviliu, kurio provakarietiška šalis taip pat yra atsidūrusi Maskvos ir Vašingtono interesų sankirtoje.
B.Obama žadėjo „nesvyruojantį“ palaikymą Gruzijos „euroatlantiniams siekiams“. NATO yra pažadėjusi, kad Tblisis galės kada nors ateityje įstoti į Vakarų šalių karinį aljansą.
Valstybės departamento atstovė Jen Psaki (Džen Psaki) pareiškė, kad Maskva neturi jokio pagrindo įtarti Vašingtoną turint kokių nors „Šaltojo karo“ motyvų dėl Ukrainos.
Ukrainos ateitį turi spręsti ukrainiečiai, o ne „Jungtinės Valstijos, Europa, Rusija arba kas nors kitas“, pabrėžė ji.
Kitas aukštas JAV pareigūnas, pageidavęs neviešinti jos vardo, sakė, kad JAV palaikymas Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai „nėra nulinės sumos lošimo su Rusija dalis“.
„Nemanome, kad tų šalių sprendimas eiti europiniu keliu turėtų užkirsti joms galimybę palaikyti vaisingus ryšius su Maskva – šią poziciją mes pateikėme kolegoms Rusijoje įvairiuose valdžios lygiuose“, – aiškino jis.
Pareigūnai taip pat sakė, jog potencialus Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbos paketas Ukrainai, dėl kurio buvo diskutuojama per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministru susitikimą Australijoje, taip pat tikėtina JAV pagalba gali apytikriais atitikti sumą, kurią anksčiau Kijevui žadėjo paskolinti Maskva, dabar įšaldžiusi tuos planus.
„Manau, aišku, kad TVF išties turi galimybę paskolinti Ukrainai bet kokią sumą, kokios reikia Ukrainai“, – pažymėjo aukšto rango pareigūnas, bet pridūrė, jog Vašingtonas dar nėra pasiruošęs įvardyti sumą, kurią galėtų gauti Kijevas.
ES ragina Rusiją elgtis supratingai ir kaimyniškai Ukrainos atžvilgiu
Rusija turėtų elgtis su Ukraina kaip su gera kaimyne ir leisti jai eiti savo pasirinktu keliu po tris mėnesius užsitęsusių neramumų ir konflikto, antradienį pareiškė Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton).
C.Ashton, kuri tapo pirmąja aukšto rango užsienio pareigūne, aplankiusia Kijevą po prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimo, sakė, jog ES supranta, kad Ukraina turi išlaikyti glaudžius ryšius su savo kaimyne Rusija, tačiau taip pat turėtų būti pasiųsta tvirta žinia dėl šalies teritorinio vientisumo.
Per spaudos konferenciją ji sakė „tvirtai palaikanti“ naujuosius Ukrainos lyderius, taip pat paragino juos suformuoti „visus įtraukiančią“ vyriausybę ir sutelkti dėmesį į neatidėliotinas šalies ekonomikos problemas.
Tačiau C.Ashton nepateikė jokių detalių apie potencialią užsienio finansinę pagalbą Kijevui, sakydama, kad ES dirbs su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), tačiau pastarasis pats spręs, kokios paramos reikia Ukrainai.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
