Ekstremalią situaciją nuspręsta paskelbti tik penktadienį, rugsėjo 21 dieną, nors Nevėžis teršiamas nuo rugpjūčio 28 dienos.
Sprendimą skelbti ekstremalią situaciją priėmė rajono savivaldybėje posėdžiavusi Ekstremalių situacijų komisija, vadovaujama rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Ovidijaus Kačiulio, kuris dar prieš kelias dienas tvirtino, kad situacija Nevėžio upėje stebima, o žalos florai ir faunai nepadaryta. Kas staiga pasikeitė, kad prireikė skelbti ekstremalią situaciją?
Komisijos posėdyje – kaltinimai aplinkosaugininkams
Ekstremalių situacijų komisijos posėdį O. Kačiulis pradėjo pastabomis ir priekaištais Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Kauno valdybos Kėdainių aplinkos apsaugos inspekcijai, kuri nesugebėjo laiku sureaguoti į situaciją.
Nors teršalai į Nevėžio upę pradėjo tekėti rugpjūčio 28 dieną, tačiau šios inspekcijos raštas, kuriame yra pateikiama informacija apie paimtus mėginius ir atliktus bei dar atliekamus tyrimus, Kėdainių rajono savivaldybei buvo pateiktas tik rugsėjo 19 dieną.
Ir štai tik dabar, kai yra pateikti oficialūs tyrimų duomenys, kad Nevėžio upės užterštumas organinėmis medžiagomis padidėjęs daugiau kaip 3 kartus, Ekstremalių situacijų komisija gavo pagrindą rinktis į posėdį ir skelbti ekstremalią situaciją.
Skambėjo pasiteisinimai
Tuo tarpu apie UAB „Kėdainių vandenys“ atsakomybę posėdyje kalbėta nebuvo. Pasirodo, teisiniai aktai ir aprašai nurodo, kad už informacijos apie ekologines nelaimes ar jų grėsmę pateikimą yra atsakinga Aplinkos apsaugos inspekcija.
Tai paaiškėjus, posėdyje dalyvavęs Aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Albertas Narvidas teisinosi, kad apie situaciją buvo pranešta tik dabar, nes buvo laukiam pakartotinių tyrimų rezultatų.
Pasak jo, pirmieji mėginiai tyrimams buvo paimti rugsėjo 6 dieną, o tarša organinėmis medžiagomis laboratorijoje nustatoma per septynias dienas. Per trumpesnį laiką atlikti tokio cheminio tyrimo negalima.
Vėliau buvo paimtas antrasis mėginys, kurio tyrimo rezultatas gautas rugsėjo 19 dieną.
Antrojo mėginio tyrimas patvirtino, kad tarša yra padidėjusi daugiau kaip tris kartus ir nemažėja. Buvo imami du mėginiai: prieš UAB „Kėdainių vandenys“ įrenginius ir 1,3 kilometro žemiau vandens išleistuvo.
Nustatyta, kad vanduo iki išleistuvo yra labai geros kokybės. Tai įrodo, kad aplinkos kokybei neigiamą įtaką turi būtent iš UAB „Kėdainių vandenys“ nuotekų vamzdžių išleidžiamas užterštas vanduo ir tai daroma nuolat. Gavus antruosius rezultatus ir buvo kreiptasi į Kėdainių rajono savivaldybę.
Į klausimą, kodėl buvo laukiama antrojo tyrimo rezultato, atsakymo nesulaukėme.
Bando spręsti problemą
Kol Aplinkos apsaugos inspekcija vertina pasekmes, UAB „Kėdainių vandenys“ bando spręsti problemą.
Kaip ši įmonė reagavo į susidariusią situaciją, posėdyje pasakojo jos direktorius Kęstutis Vaitkevičius: „Rugpjūčio 28 dieną pastebėjus, kad valymo įrengimai beveik sustojo, buvo paimti mėginiai ir nuvežti į Kaune esančią laboratoriją, kad būtų nustatytos paviršiaus aktyviosios medžiagos bei jų kiekis.
Tyrimų rezultatai gauti kitą dieną (rugpjūčio 29-ąją), tada iš karto buvo kreiptasi į konsultantus. Mokslininkų padedami jie parinko biopreparatus, kurie buvo pilami į vandenį visą savaitę. Tačiau pastangos sumažinti taršą ir atgaivinti valymo įrenginių darbą buvo bevaisės.
Pasitelkti į pagalbą kiti mokslininkai ir konsultantai parinko kitą biopreparatą, kuris šiek tiek panaikino kvapus, tačiau taršos ženkliai sumažinti nepavyko.
Geriausiais konsultantais tapo kolegos iš Telšių. Žemaitijos sostinėje naudojama tokia pati nuotekų valymo technologija, tad kolegų patarimai keisti decirkuliacinių siurblių darbo grafikus tai didinant, tai mažinant jų našumą, davė rezultatų.“
Penktadienį, kai vyko Ekstremalių situacijų komisijos posėdis, K. Vaitkevičius jau galėjo pasigirti, kad tą dieną viena nuotekų valymo sekcija jau dirbo. Išleidžiamas vanduo jau buvo švaresnis.
Nuo pirmųjų dienų kartu su kitais preparatais buvo pilamas į vandenį geležies chloridas, kuris padeda nusodinti dalį paviršiuje plaukiojančių teršalų. Tad dabar Nevėžio vanduo yra tamsesnės spalvos.
„Sekmadienį žadame dar kai kurias priemones pritaikyti ir tikimės gerų rezultatų“, – situacijos pristatymą baigė K. Vaitkevičius.
Veiksmų planas preliminarus
Komisijai vienbalsiai nusprendus skelbti ekstremalią situaciją Kėdainiuose, UAB „Kėdainių vandenys“ direktorius pateikė preliminarų tolimesnių veiksmų planą.
Pirmiausia numatyta perrašyti sugriežtintas teršalų priėmimo sutartis su įmonėmis. Bus siūloma visoms įmonėms pasistatyti automatinius tyrimų paėmėjus. Jei įmonės to daryti nesutiks ar neras tam lėšų, tai turės padaryti „Kėdainių vandenys“.
Taip pat numatyta surinkti iš įmonių teršėjų informaciją apie naudojamas chemines medžiagas, kartu ir pavojingas medžiagas.
Ketinama praplėsti kontroliuojamų įmonių sąrašą, kurį papildytų ir mokyklos bei baseinai. Paskirti vieną darbuotoją, kuris būtų atsakingas už pastovų Nevėžio vandens būklės stebėjimą. Ir žinoma, informuoti apie bet kokius pokyčius visuomenę.
Patikslintas planas turi būti pristatytas savivaldybės administracijos direktoriui iki trečiadienio, rugsėjo 26 dienos.
Įtarimai yra, kaltinimai kol kas nepareikšti
Primename, kad ekstremali situacija susidarė po to, kai rugpjūčio 28 dieną savavališkai į „Kėdainių vandenis“ buvo išpiltos didelės taršos nuotekos. Priėmus tokį kiekį teršalų nutrūko biologinis procesas. Valymo įrengimai nustojo veikti. Teršalų pliūpsniai kartojosi ne vieną kartą, kol galiausiai buvo nustatyta, kad Nevėžio vandens tarša viršijama tris kartus.
„Kėdainių vandenų“ direktorius sako, kad dabar apie 90 procentų viso pas juos patenkančio vandens yra išvaloma. Tačiau, jei dar kartą teršėjai išpils teršalus, pasekmės bus neprognozuojamos.
Viso posėdžio metu buvo kalbama apie įtariamą įmonę teršėją. Apie ją kalbėta ir apibūdinant situaciją.
„Vienai iš įmonių – įtariamų teršėjų, šiandien bus pastatytas automatinis mėginių paėmėjas. Stengsimės imti mėginius pastoviai visą parą, nes įtariame, kad iš tos įmonės, nors ir nedideliais kiekiais, bet periodiškai išmetamos labai didelės taršos, nuodingos nuotekos“, – posėdyje sakė K. Vaitkevičius.
Tačiau kuri Kėdainiuose veikianti įmonė įtariama Nevėžio teršimu, lieka paslaptimi. Kol įtarimai nepasitvirtino, kol vyksta tyrimas, įvardyti įtariamųjų negalima. Belieka tikėtis, kad pasibaigus tyrimui ši informacija visuomenei bus pateikta iš karto, nelaukiant, kol socialiniuose tinkluose apie tai praneš kuris nors Kėdainių rajono gyventojas.
