Rytoj Seimo audito komitetas įvairioms valstybinėms institucijoms turėtų išsiųsti klausimus dėl nelegalių statybų Kuršių nerijoje ir kovos su jomis.
Komiteto nariai Nerijoje lankėsi balandžio pradžioje. Čia jiems buvo parodytos ginčytinos statybos ir nelegalūs pastatai.
Komiteto narių reakcija buvo nevienareikšmė – kai kas piktinosi statybomis, kai kas pajūryje suverstomis šiukšlėmis.
„Vagonėlis man akių nebado. Šiukšlės man bado akis“, – pareiškė Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Gintaro įlankoje Juodkrantėje nelegaliai stovintį vagonėlį, priklausantį buvusiam A. Skardžiaus kolegai iš Naujosios sąjungos, buvusio Seimo pirmininko socialliberalo Artūro Paulausko patarėjui Rolandui Zujevui.
Po šio vizito partijos prispaustas vagonėlį patraukti R. Zujevas verčiau paliko socialliberalų gretas.
Portalui „Balsas.lt“ pasidomėjus, kas buvo nuveikta komitete po išvažiuojamojo posėdžio, Audito komiteto pirmininkas Donatas Jankauskas teigė, jog šiandien po diskusijų komitete jau daug kas paaiškėjo. Pasak jo, komitetas apsisprendė žiūrėti tik valstybės turto klausimus. Tuo tarpu dėl kitų klausimų turi spręsti tie, kuriems priklauso – dėl šiukšlių pajūryje formuojama aplinkosaugos grupė, bylos dėl neteisėtų statybų, patekusios į teismus, turi būti sprendžiamos ten.
Pasak politiko, apsilankęs Kuršių nerijoje ir įvertinęs Nacionalinio parko administracijos veiklą jis pastebėjo daugiau politikavimo nei realių pažeidimų. Parlamentarą stebino kaip spaudžiami pareigūnai, bandantys išsaugoti gamtą. „Gal kartais jie ir persistengia, tačiau jų darbas – reikalingas“, - sakė D. Jankauskas.
Konservatoriaus teigimu, jau nuvykus į Kuršių neriją buvo baisu matyti, jog skirtingose barikadų pusėse stovi valstybinės institucijos. Pasak jo, komitetas apsisprendė, jog ten kur bylos perduotos teismams – palikti spręsti jiems. Dėl kitų atvejų, rytoj bus išsiuntinėti raštiški paklausimai valstybinėms institucijoms nuo Aplinkos ministerijos iki savivaldybių.
Politikas teigė, jog šiuo metu svarbiausia sustabdyti nesibaigiantį institucijų tarpusavio susirašinėjimo procesą bei nustatyti institucijų atsakomybę. „Jei mums pakankamai greitai atsakys, tas aiškumas leistų atsigręžti į konkrečias institucijas ir paklausti, kas bus daroma“, - pasakojo parlamentaras. Pasak jo, nustatyti kas kaltas ir bausti – teisėsaugos dalykai.
Nepaisant D. Jankausko teiginių apie komisijoje pasiektą bendrą supratimą, jo pavaduotojas Artūras Skardžius į situaciją žvelgė gerokai kritiškiau. Pasak jo, kol kas negauta pakankamai informacijos – rytojaus užklausimai bus pasiųsti, tačiau į anksčiau užduotus žodinius paklausimus atsakymų beveik negauta.
Pasak jo, svarbiausia pasiekti, kad registrų centras neberegistruotų naujų sklypų Kuršių nerijoje, bei sustabdyti jų dalijimą į smulkesnius Nacionaliniame parke.
Politiko teigimu, valstybinės institucijos, tarp jų ir Saugomų teritorijų tarnyba bei Kuršių nerijos nacionalinis parkas neleistinai smulkina sklypus ir oficialiai motyvuoja tuo, jog šie sklypai nėra privatūs, todėl taip elgtis galima.
Tokį požiūrį A. Skardžius įvertino kaip teisinį nihilizmą. Pasak jo, remiantis Saugomų teritorijų įstatymu draudžiama net privačią žemę dalinti, o čia yra nacionalinis parkas, turintis patį aukščiausią statusą.
„Laisva ranka pareigūnai, kurie turi parką saugoti, komitetui nurodo, kad čia nėra privati žemė, todėl mes galime dalinti kaip norime“, - piktinosi A. Skardžius, neslėpdamas, jog kalba apie R. Baškytę ir A. Stancikienę.
Jis prisiminė atvejį, kuomet pati A. Stancikienė buvo projekto, padalinusio sklypą, esantį Kuverto g. 7, į aštuonis mažesnius. A. Skardžiaus teigimu, tą ji darė savo ir šeimos naudai.
Pasak politiko, tokie veiksmai jau kvepia kriminaline atsakomybe. „Paskirti tokį asmenį saugoti – tas pats, kas pastatyti vilką prie avių bandos“, - piktinosi A. Skardžius.
Tuo tarpu pati A. Stancikienė teigė, jog bet kuriuo atveju Kuršių nerijos nacionaliniame parke planavimo organizatorius, iniciatorius ir planą tvirtinanti institucija yra savivaldybė, kuri yra teisminė atsakovė visose bylose.
„Tai, kad raštiškai teigiau, jog valstybinę ar privačią žemę galima smulkinti – čia yra grynas melas“, - piktinosi parko vadovė. – „Bet kuriuo atveju generalinio plano sprendinių būtina laikytis. Ir jame buvo pasakyta, kad pagal galimybę atstatydinti buvusias posesijas“.
Jos teigimu, pirminiame variante buvo suprojektuoti dideli namai – 3-4 aukštų, o sklypo užstatymas turėjo siekti 70-80 proc., tuo tarpu įgyvendinant generalinį planą buvo suprojektuoti maži, kuršiški nameliai. Direktorė sakė, jog iki šiol šis sprendimas rodomas kaip pavyzdinis – sklypas buvo ne didinamas, bet mažinamas, atsižvelgta į aplinkos kraštovaizdį.
Kodėl 2002 metais rengiant naują detalųjį planą sklypą nuspręsta išskirstyti, A. Stancikienė siūlė klausti parlamentaro A. Pekeliūno, artimai draugavusio su buvusiu Kuršių nerijos meru S. Mikeliu. Ji teigė, jog savivaldybė darė didelį spaudimą, kad būtų ruošiamas naujas detalusis planas ir labai sumažino aplinkinius sklypus. Todėl ji abejojo, ar dabartiniai sklypų savininkai, tarp kurių yra ir A. Pekeliūnas, priešinsis sklypo konsolidacijai – jiems paskirtas sklypas būtų gerokai didesnis.
A.Stancikienės teigimu, jos vadovaujama tarnyba pritaria prokurorams, jog sklypo išdalinti buvo negalima.
„Ponas Skardžius? Negaliu net kritikuoti... Lenda į kišenę ten, kur nereikia lįsti. Mano nusikaltimo ten nėra. Mes pagal detalų planą, kuris skundžiamas teisme mes jokių statybų nevykdėme“, – paklausta apie A. Skardžiaus kaltinimus kriminalu atsakė pareigūnė.
Į skandalą dėl nelegalių statybų Kuršių nerijoje jau įsitraukė ne tik politikai, bet ir visuomenė – daugiau negu 16 000 piliečių pasirašė kreipimąsi „Ne – kriminalo siautėjimui Kuršių nerijoje”.
