Pasak Žemės ūkio ministerijos, ekstremali situacija visoje šalyje skelbiama, kai jos padarinių ribos viršija trijų savivaldybių teritorijas. Tokia padėtis jau paskelbta 4 savivaldybėse: Varėnos, Prienų, Trakų ir Rokiškio, tačiau jos padarinių išplitimo ribos apima didžiąją dalį Lietuvos savivaldybių.
Anot ŽŪM, stichinė sausra turės didelę įtaką ne tik žemdirbių pajamoms, bet ir šalies ekonomikai, eksportui. Užsitęsus sausrai, vasarinių pasėlių derlius, manoma, sumažės apie 40 proc., kviečių, rugių – apie 54 proc., rapsų – apie 66 proc., grikių – 52 proc.
Paaiškėjus nuostolių dydžiui, Vyriausybė vėliau gali nutarti juos kompensuoti. Ūkininkai dėl sausros negali tikėtis kompensacijų iš Europos Sąjungos (ES), nes tai draudiminis įvykis, Lietuvoje nuo jos draudžia viena bendrovė. Tačiau Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė yra sakiusi, kad pernai nebuvo įmanoma apsidrausti nuo sausros.
Žemės ūkio ministerija liepos mėnesį žada kompensuoti dėl 2018 metų sausros patirtus nuostolius. Kompensacijoms skirta 8,5 mln. eurų.
