Dėl Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko mirties ir Lietuvoje skelbiamo gedulo atšaukiami visi Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) planuoti jubiliejiniai renginiai.
Antradienį beveik 4,5 tūkstančio VSAT pareigūnų bei tarnautojų pažymi profesinę šventę - Pasieniečių dieną. Šiemet ji sutampa su 90-mečiu, kai buvo pradėta kurti Lietuvos valstybės sienos apsaugos sistema, ir 20-mečiu, kai Nepriklausomybę atgavusi Lietuva vėl pradėjo saugoti savo sienas.
Tačiau dėl Prezidento A. Brazausko mirties ir gedulo Lietuvoje visi šioms progoms paminėti šventiniai renginiai nevyks. Atšaukiami ne tik Vilniuje planuotos šv. Mišios Arkikatedroje, pasieniečių maršas paradas Gedimino prospektu bei šventinis ceremonialas Nepriklausomybės aikštėje, bet ir panašūs planuoti renginiai kituose Lietuvos miestuose, kur yra įsikūrę VSAT padaliniai.
Oficiali Pasieniečių dienos data - birželio 29-oji Lietuvoje pirmą kartą buvo paminėta 1922-aisiais.
Tų metų sausį tuometinis Lietuvos krašto apsaugos ministras Petras Šimkus pasirašė įsakymą kariuomenei, kuriuo įteisino profesinę pasieniečių dieną - birželio 29-ają kaip Pasienio pulko šventę.
1999 m. Pasieniečių dienos minėjimas buvo atkurtas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje bei jos padaliniuose ji vėl pradėta kasmet minėti birželio 29-ąją.
Kasmet pagrindiniai Pasieniečių dienos minėjimo renginiai vyko tame regione, kur įsikūrusios VSAT rinktinės.
Šiemet sukankantis VSAT 90-metis siejamas su 1920-ųjų vasario 1 d., kai buvo pradėtas formuoti I parubežinis (pasienio) pulkas, kuriam vadovauti paskirtas plk. ltn. Petras Kubiliūnas.
Šiandien VSAT priklauso vidaus reikalų sistemai ir veikia prie 1762 km Lietuvos sienos. Lietuvos pasieniečiai saugo daugiau kaip tūkstantį kilometrų Šengeno sutarties valstybių išorės sienos.
