Seimo narys Evaldas Jurkevičius siūlo įtvirtinti atvirą balsavimą Seimo nario apkaltos proceso metu. Priėmus tokią jo Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotą Statuto pataisą, nutarimas dėl asmens pašalinimo iš pareigų (ar Seimo nario mandato panaikinimo) bus laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių tik atviru balsavimu.
„Bus užtikrintas aiškumas, atvirumas ir skaidrumas balsuojant dėl Seimo nario mandato panaikinimo apkaltos proceso metu“, – sako E. Jurkevičius.
Pagal dabar galiojančias Seimo statuto nuostatas dėl Seimo nario, kuris sulaužė priesaiką ar pažeidė Konstituciją, mandato panaikinimo, yra balsuojama slaptai.
„Iš rinkėjų atimama konstitucinė teisė patikrinti, kaip išrinkti atstovai Seime vykdo jų valią, susipažinti su Seimo narių balsavimu jiems aktualiu klausimu. Manytina, kad šiuo atveju, siekiant užtikrinti aiškumą, atvirumą ir skaidrumą, balsavimas privalo būti atviras“, – sako projekto iniciatorius, Seimo narys E. Jurkevičius.
Parlamentaras, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas sako, kad kai kuriais atvejais, ypač apkaltos proceso metu, verta siūlymą balsuoti atvirai svarstyti.
Pavyzdžiui, dabar Seimo nariai privalės slaptu balsavimu pritarti arba nepritarti Konstitucinio Teismo išvadoms, kad Seimo nariai Aleksandras Sacharukas ir Linas Karalius šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką. Tokiu atveju parlamentarai netektų savo mandatų, tačiau baiminamasi, kad slapto balsavimo rezultatai gali būti priešingi.
„Aš tikrai šį siūlymą balsuoti atvirai vertinčiau labiau teigiamai. <...> Bet tik šiuo atveju. Vis dėl to, kodėl yra įvestos slaptos balsavimo procedūros? Kai balsuojama dėl asmenų išrinkimo ar atsistatydinimo iš pareigų – būtent demokratijos dėlei. Tai yra toks atvejis, kada žmogus laisviausiai apsisprendžia ir nėra veikiamas jokių autoritetų – nei savo partijos vadovų, nei kolegų. Jis pats vienas priima sprendimą remdamasis savo sąžine“, – sako J. Sabatauskas.
Teisininkas Egidijus Kūris mano, jog atsakingo valdymo principas „suponuoja vieną, labai svarbų elementą – tai, kad rinkėjai visuomet turi žinoti, kaip balsuoja jų Seimo nariai. <...> Aš manau, kad parlamentarai negali dangstytis slaptu balsavimu prieš savo rinkėjus“.
Paklaustas apie A. Sacharuko ir L. Karaliaus atvejį, E. Kūris dėstė toliau: „Šis procesas normaliausiai ir geriausiai pasibaigtų jeigu niekas Seime nevyktų, tiesiog parlamentarai patys padėtų mandatus ir atsistatydintų. Aš manau, kad tokiu būdu jie išgelbėtų ir savo ateitį, žinodami, kad jie kada nors galės kandidatuoti į atitinkamas pareigas“.
Politologas Algis Krupavičius sutiko, kad balsavimo atvirumas ar slaptumas priklauso nuo konkrečios situacijos, tačiau dažniausiai „sąžiningas balsavimas ir mažiausiai turintis įtakos iš aplinkinių veiksnių, ko gero, yra slaptas balsavimas“.
Pasak jo, dabar nemažai balsavimų vyksta atvirai, todėl rinkėjai žino pakankamai, kaip išrinkti į Seimą atstovai vykdo jų valią, tačiau kitais atvejais – panaikinti slaptumą būtų „tiesiog kvailystė“.
„Balsavimo tradicija prasidėjo nuo neslaptų balsavimų, tik 19 a. Australijoje atsirado slaptas balsavimas. Šis būdas labai greitai paplito todėl, kad jis reiškia balsuojančiam pareikšti savo tikrą nuomonę nesižvalgant į šalis. Sugrįžimas prie atviro balsavimo, matyt, būtų žingsnis atgal“, – svarstė politologas.
