„Eilė dėl leidimo laidoti artimuosius – iki 10 dienų. Vasarą. Šį kartą mariupoliečiai kūną turi laikyti arba namuose, arba gatvėje laikinuose morguose. Pasekmės visiems aiškios“, – savo Telegram paskyroje rašė Mariupolio meras Vadimas Boičenka.
Praėjusį mėnesį pietinis Mariupolio uostamiestis pateko rusų okupantams, patekęs į atakų antplūdį.
Kaip praneša „UNIAN“, padėtis Mariupolyje šiuo metu yra katastrofiška, miestas jau seniai neturėjo nei šviesos, nei vandens.
Mariupoliui gresia didelis choleros protrūkis
Šiam Ukrainos uostamiesčiui gresia didelis choleros protrūkis,įspėja Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Pasak Jungtinių Tautų, didelė miesto infrastruktūros dalis yra pažeista arba sunaikinta, o vanduo susimaišė su nuotekomis.
Mariupolyje ligos protrūkių būta ir anksčiau, o pastarąjį mėnesį buvo užregistruoti pavieniai atvejai.
Miesto meras V. Boičenka sakė, kad „cholera, dizenterija ir kitos infekcinės ligos jau yra mieste“ ir kad miestas buvo uždarytas, kad būtų išvengta didesnio protrūkio, rašo BBC.
Prieš karą Mariupolyje gyveno apie 400 tūkst. gyventojų. V. Boičenkos teigimu, Mariupolyje liko daugiau nei 100 tūkst., tačiau cholera, dizenterija ir kitos ligos iki šių metų pabaigos gali nužudyti apie 10 tūkst. gyventojų.
Ukrainoje tęsiantis įnirtingoms kautynėms Zelenskis ragina pasaulį nenusigręžti
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šalies pajėgos „daro viską“, kad sustabdytų Rusijos puolimą, tęsiantis įnirtingoms kautynėms rytuose ir pietuose.
Kyjivas anksčiau penktadienį informavo surengęs naujų aviacijos smūgių Rusijos užimtose teritorijose pietinėje Chersono srityje. Šis regionas buvo vienas pirmųjų, užimtų Maskvos pajėgų per vasario 24-ąją pradėtą invaziją.
Tačiau V. Zelenskos įprastame kasdieniame vaizdo pranešime sakė, kad „labai sunkūs mūšiai“ tęsiasi rytiniame Donbaso regione, kur Maskva sutelkė savo pagrindines pajėgas, ypač aplink rytinį pramonės miestą Sjevjerodonecką.
„Ukrainos pajėgos daro viską, kad sustabdytų okupantų puolimą, kiek jiems tai leidžia sunkioji ginkluotė, šiuolaikinė artilerija – viskas, ko prašėme ir toliau prašome savo partnerių“, – kalbėjo prezidentas.
Pietinės Mykolajivo srities administracijos vadovas Vitalijus Kimas taip pat pabrėžė, kad Ukrainos kariuomenei skubiai reikalinga tarptautinė karinė pagalba.
„Rusijos kariuomenė galingesnė, turi daugiau artilerijos ir šaudmenų. Kol kas tai yra artilerijos karas... ir mums stinga šaudmenų, – sakė pareigūnas. – Europos ir Amerikos pagalba yra labai, labai svarbi, nes mums tiesiog reikia šaudmenų savo šaliai apginti.“
V. Zelenskis savo kreipimesi sakė, kad Ukraina „neturi leisti pasauliui nukreipti dėmesio nuo to, kas dedasi mūšio lauke“.
Tuo metu Lysyčansko mieste, esančiame kitapus upės nuo Sjevjerodonecko, vietos gyventojai sakė naujienų agentūrai AFP, kad jiems yra iškilęs sunkus pasirinkimas: pasilikti ir tikėtis išlikti gyviems per bombardavimus arba palikti savo namus.
39 metų Jevhenas Žyriada sakė, kad dabar vienintelis būdas gauti vandens – prisipilti jo mieste įkurtame vandens skirstymo centre.
„Turime ten vykti per bombardavimus ir apšaudymus, – skundėsi vyras. – Štai kaip mes gyvename.“
Rusija ne kartą perspėjo Vakarus nesikišti į šį konfliktą, o kai kurie pareigūnai perspėjo dėl galinčio kilti branduolinio karo.
Tarptautinė cheminio ginklo priežiūros organizacija savo ruožtu penktadienį pranešė atidžiai stebinti padėtį Ukrainoje, išliekant „nuodingųjų cheminių medžiagų panaudojimo kaip ginklų grėsmei“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad per „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje siekiama „denacifikuoti“ šią šalį, taip pat užsiminė, kad ketina susigrąžinti teritorijas, neva teisėtai priklausančias Maskvai.
Tačiau kreipdamasis vaizdo ryšiu į vieno Britanijos universiteto studentus V. Zelenskis penktadienį sakė, kad Rusijos teiginiai, esą Ukrainai buvo „dirbtinai sukurta“, yra absurdiškas ir prilygsta pareiškimui, jog ukrainiečiai yra „ne žmonės, o kažkokia augalų atmaina ar gyvūnų rūšis“.
