Šeštadienį TV3 laidos „Amžius – ne riba“ žiūrovai turės progą pamatyti šio auksarankio darbus ir išgirsti apie šiais laikais gana retą pomėgį.
K. Mikalauską dažnai galime sutikti S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo teritorijoje, įsikūrusiame Kauno skraidūnų klube, kuriame puikuojasi ne vienas jo sukonstruotas skraidymo aparatas. Aviacijos aistruolis gyvenimo kitaip ir neįsivaizduoja – jam nurimti neleidžia vis kylančios idėjos, kaip patobulinti vieną ar kitą savadarbę priemonę.
Įdomu tai, kad iš Utenos rajono kilęs K. Mikalauskas nebaigė jokių specialiųjų mokslų. Visos skraidyklių bei kitų aparatų konstravimo žinios, kuriomis šiandien dalijasi su jaunesniaisiais, buvo sukauptos daug domintis savarankiškai ir viską išbandant praktiškai. O didžiausias stimulas tam buvo troškimas skraidyti.
Nuo jaunų dienų Kazys svajojo apie dangų ir stengėsi perprasti skraidymo priemonių veikimo principus.
„Matyt, tokia prigimtis, – šypsosis pašnekovas paklaustas, kaip kilo mintis imti skraidyti ir pačiam konstruoti skraidykles. – Vaikystėje, kai dar gyvenau kaime, vos išgirdęs skrendant lėktuvą, kaskart lėkdavau į lauką pažiūrėti. Tuo metu, po karo, lėktuvai skraidydavo žemai ir labai greitai. Vėliau pats sugalvojau, kaip pasigaminti laidomą sklandytuvėlį.“
Kadangi baigęs mokyklą galimybių studijuoti aviaciją neturėjo, persikėlęs į Kauną Kazys pasirinko žemiškesnę profesiją – įstojo mokytis radioelektronikos. Dar būdamas pirmakursiu vyras pradėjo dirbti Kauno radijo gamykloje. Dalį laisvalaikio skirdavo vandens sportui – plaukiodavo tuomet naujiena tapusiomis vandens slidėmis.
Kartą išradingasis Kazys sumanė sukonstruoti specialų aitvarą. Už jo besilaikant, su vandens slidėmis pavykdavo pakilti į orą ir paskristi. Tie bandymai skristi taip įtraukė, kad skraidymas tapo Kazio didžiausia aistra ir gyvenimo ašimi.
„Dažnas sako, kad paskraidys, kai išeis į pensiją. Na, atsiprašau“, – šypsosis laidoje Kazys, kuris dar jaunystėje pasirinko tokį gyvenimo būdą, kuris teiktų didžiausią malonumą ir džiaugsmą.
K. Mikalauskas bene pirmasis šalyje suprojektavo ir pagamino aerodinaminiu-balansiniu principu valdomą skraidyklę. Jis taip pat sukūrė skraidyklių kėlimo į kalną mechanizmą – šiuolaikinės pakėlimo sistemos prototipą. Naudodamas paties sukonstruotus sparnus ir įvairias skraidykles, jis ėmė šokinėti nuo Netonių šlaito prie Nemuno. Pirmieji skrydžiai trukdavo nuo kelių iki 20–30 sekundžių. Labiau įgudus, pavykdavo pagauti antvėjį ir išsilaikyti ore gerokai ilgiau. Koks jausmas atsiplėšti nuo žemės ir sklęsti oru, vyriškis papasakos jau šį šeštadienį laidoje „Amžius – ne riba“.
Vėliau K. Mikalauskas ėmė konstruoti motorines skraidykles, o šiandien jo darbų kolekcijoje puikuojasi ir kitokie aparatai: aerorogės, amfibija. Pastarąja galima ir važiuoti, ir plaukti, ir čiuožti ledu. Ją filmavimo metu išbandys ir laidos vedėja Larisa Kalpokaitė.
Kazys – ne tik yra išradingas konstruktorius, bet ir menišką prigimtį, ypatingą gamtos grožio pajautimą turintis vyras. Tai puikiai matyti iš jo įspūdingų, danguje darytų Lietuvos kraštovaizdžio nuotraukų. Vyras yra išleidęs fotoalbumą, o jo darbų galima išvysti ir interneto portaluose. Fotografavimas – dar viena Kazio aistra.
Lietuvos aviacijai nusipelniusio K. Mikalausko istorija laidoje „Amžius – ne riba“ – jau šį šeštadienį 9 val. ryto per žiūrimiausią televiziją TV3!
