Ieško tinkamo varianto
Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Irena Žemaitienė „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad jų rajone 2017 metais nuostolių dėl liūčių patyrė 137 ūkininkai. Kaip paremti pagalbos prašančius žemdirbius tariasi specialiai sudaryta komisija.
Anot I.Žemaitienės, siūloma nukentėjusiems ūkininkams 2018 metais sumažinti žemės mokestį. Tokia lengvata būtų taikoma 137 asmenims.
Šiuo metu diskutuojama, kuriems nuo liūčių nukentėjusiems žemdirbiams taikyti žemės mokesčio lengvatas, o kuriuos nuo jo visai atleisti. Savivaldybės Žemės ūkio skyriui pateiktuose prašymuose nurodyta, kad vienų ūkiuose liūtys sunaikino apie pusę, kitų – apie 88 proc. derliaus. Yra ir tokių ūkininkų, kurie prarado vos apie 1 proc. pernykščio derliaus. Todėl siūloma per 50 proc. nuostolių patyrusius ūkininkus visiškai atleisti nuo žemės mokesčio, kitiems atitinkamai žemės mokestį sumažinti nuo 50 proc. iki 20 proc.
„Prašančiųjų pagalbos nuostoliai labai skirtingi. Pavyzdžiui, vienas nenuėmė 2 hektarų pupų, o deklaravo tiktai 5 hektarus, o kitas ūkis nenuėmė 20 hektarų cukrinių runkelių, o yra deklaravęs tūkstantį hektarų. Svarstome, kokią alternatyvą priimti: ar nustatyti 1 hektaro vertę, ar atsižvelgti į tai, kiek ūkininkas neteko pajamų, ar rasti kitą būdą padėti“, – aiškino Šakių rajono savivaldybės atstovė. Pasak jos, kai komisija priims galutinį sprendimą, jį vėl pateiks svarstyti rajono tarybai.
Šakiečiai siūlo pagalbą teikti žemę deklaruojantiems ir ją dirbantiems asmenims, o ne žemę nuomojančiam savininkui.
Atleido nuo mokesčio
Vilkaviškio rajone jau pernai buvo nuspręsta atleisti žemdirbius nuo žemės mokesčio. „Praėjusių metų lapkričio 10 dieną Vilkaviškio rajono tarybos sprendimu žemės ūkio subjektams 2017 metais sumažintas žemės mokestis bei valstybinės žemės nuomos mokestis 50 procentų už žemės ūkio paskirties sklypus, esančius Vilkaviškio rajono savivaldybėje“, – teigė Žemės ūkio skyriaus vedėja Lina Grygelaitienė.
Pasak jos, daugiau ar mažiau nepalankūs pernykščiai orai palietė visus žemdirbius, todėl ir buvo priimtas sprendimas sumažinti žemės mokestį už visas žemės ūkio naudmenas, nesvarbu, ar jos buvo deklaruotos, ar ne. „Žemės ūkio ministerijai pateikėme pažymą apie ypač nukentėjusius laukus. Komisija Vilkaviškio rajone aplankė 127 ūkius, iš jų į nukentėjusiųjų pažymą įtraukė 67. Šių ūkių bendras plotas sudaro 969,27 hektaro, visiškai žuvo 551,56 hektaro derlius. Daugiausia nukentėjo vasariniai kviečiai, žirniai, bulvės“, – tvirtino L.Grygelaitienė.
Nekreipia dėmesio
Pakruojo rajone nuo liūčių laukai nelabai nukentėjo, todėl ir pagalbos iš savivaldybės šio rajono ūkininkai nesitiki. Pakruojo rajono ūkininko, Lietuvos ūkininkų sąjungos Pakruojo skyriaus pirmininko Alvido Vasiliausko duomenimis, apie nuostolius šiame rajone yra pranešę tik 9 ūkininkai ar žemės ūkio bendrovių vadovai. Vienur žuvo 1 hektaras derliaus, kitur – pusantro, trečiame ūkyje – 2 hektarai.
„Tai yra menkniekis, todėl, mūsų manymu, pernai buvo labai geri metai, nes beveik viską spėjome nuimti. Skauda širdį tik dėl gretimų rajonų ūkininkų, kurie smarkiai nukentėjo. Visur turime draugų ir jaudinamės dėl jų“, – su kaimynais solidarizuojasi mažai nukentėję pakruojiškiai.
Tvarkys melioraciją
Labiausiai nuo liūčių pernai nukentėjo Rokiškio rajono savivaldybės žemdirbiai. Šios savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos Jolantos Jasiūnienės teigimu, jie nutarė žemdirbiams pagelbėti ne mažindami žemės mokesčius, bet remdami melioracijos sistemų tvarkymą.
„Norime žemdirbiams duoti ne jau pagautą žuvį, bet meškerę jai pagauti. Ūkininkai patys investuoja į melioraciją jau ne pirmus metus. Vieni samdo rangovus, kiti stengiasi tvarkytis patys. Šiemet investuojantiesiems į melioracijos sistemas numatytos kompensacijos iki 500 eurų iš rajono Kaimo programos“, – teigė J.Jasiūnienė. Ji paaiškino, kad ūkininkų išlaidoms šalinant melioracijos gedimus kompensuoti Kaimo programoje numatyta paskirstyti 40 tūkst. eurų, į kuriuos galėtų pretenduoti 80 rajono ūkininkų.
Pasak Rokiškio rajono mero Antano Vagonio, jų manymu, taip remti ūkininkus teisingiausia, nes rajono stambieji ūkininkai, turintys žemės ūkio technikos, patyrė minimalius nuostolius – jie nesiekė nė 3 proc. Tokių stambiųjų ūkininkų, valdančių per 500 hektarų žemės, rajone yra apie 40. Kur kas didesnę žalą patyrė smulkesni ūkininkai.
„Mokesčių lengvatą labiausiai pajustų stambieji ūkininkai, valdantys daug žemės, bet ne smulkesnieji, kurių nuostoliai kur kas didesni. Ne visi jie turėjo reikiamos technikos, todėl nespėjo laiku nuimti derliaus, laukė, kol jį sudoros stambieji ir paskolins techniką“, – kalbėjo A.Vagonis.
Savivaldybė nutarė paremti tuos ūkininkus, kurie melioruos savo žemės plotus. Tokiu būdu parama bus skirta ne pravalgyti, bet tam, kad, vėl užėjus itin lietingiems orams, tokia situacija, kaip pernai, nepasikartotų.
Pažadus reikia tesėti
Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjo Algimanto Pipiro teigimu, labai nepriimtina, kad Europos Komisijos skirta 9 mln. eurų parama nukentėjusiems nuo liūčių Lietuvos ūkininkams nebus skiriama už praėjusiais metais patirtus nuostolius.
„Rinkome, dirbome, vargome, žmones kvailinome, sakydami, kad bus padengti nuostoliai už apsemtus laukus, o kai surinkome, buvo pareikšta, kad kompensacijos bus skiriamos tik už 2018 metais negautą derlių. Tai kas gali dabar pasakyti, kaip suskaičiuoti, kiek tų nuostolių bus? Žmonės pyksta ant mūsų, o mes nieko neišsigalvojome – kaip liepė, taip darėme“, – tvirtino A.Pipiras.
Pasak jo, elgiamasi neteisingai. Turėtų būti tesimi pažadai, o jei per sunku – reikia nežadėti to, kas ne valstybės jėgoms. Mat žmonės nėra tokie neraštingi, kad nesuvoktų, kas iš tiesų vyksta.
A.Pipiro teigimu, Lazdijų rajone nuo liūčių pripažinti nukentėjusiais 462 hektarai pasėlių. Tai, palyginti su kitais rajonais, nėra daug. Pagalbos tereikia 29 nukentėjusiems ūkininkams. „Savivaldybė padeda įvairiais būdais. Paremia patyrusiuosius nuostolių, ištikus avarijai melioracijos statiniuose. Nuo žemės ūkio mokesčio dar nesvarstoma atleisti“, – pasakojo A.Pipiras.
Statistika
Lietuvos savivaldybių Žemės ūkio ministerijai pernai pateiktais duomenimis, žalą dėl ilgalaikių liūčių patyrė 6 985 grūdų ūkiai 408 888 hektarų plote (tai sudaro 27 proc. grūdinių pasėlių ploto).
Visiškai žuvo grūdinių augalų (javų, grikių, rapsų, kukurūzų) derlius 67 149 hektarų plote. Stichija nepagailėjo žemdirbių visoje šalyje, tačiau labiausiai nukentėjo Rytų Lietuvos ūkininkai. Daugiausia pasėlių žuvo Rokiškio rajone – 9 612, Anykščių rajone – 6 910, Ukmergės rajone – 5 566, Švenčionių rajone – 4 302, Panevėžio rajone – 3 675 hektarai.
Savivaldybių duomenimis, 2017 metais pasėta 502 269 hektarai žieminių pasėlių. Dėl užlietų laukų žieminiais pasėliais šių metų derliui nepasėta arba jau žuvo 291 771 hektaras. Bulvių, daržovių, uogynų, sodų, pašarinių ir kitų augalų žuvo 10 tūkst. hektarų, iš jų – 1 744 hektarai bulvių ir daržovių derliaus.
