Menininkai, kultūros įstaigų vadovai reiškia susirūpinimą dėl to, kokių gebėjimų ir patirties asmuo bus paskirtas į kultūros ministro pareigas.
Prezidentei, Seimo Pirmininkui ir Ministrui Pirmininkui adresuotame kelių dešimčių kultūros ir meno veikėjų kreipimesi dėl kultūros ministro skyrimo teigiama, kad iš viešojoje erdvėje skelbiamos informacijos susidaro įspūdis, jog "Kultūros ministerija jau yra visai nebesvarbi Vyriausybės institucija, kuriai vadovauti gali būti skiriamas bet koks asmuo", kad "menkos patirties asmens teikimas į kultūros ministrus gali ne tik pabloginti, bet ir dar labiau komplikuoti ne tik kultūros ir meno sektoriaus, bet ir visos mūsų valstybės padėtį".
Kreipimasis išplatintas po to, kai antradienį paskelbta, jog į kultūros ministrus Darbo partija siūlo aktorių Juozą Gaižauską.
"Žvelgdami į dviejų dešimtmečių nepriklausomos Lietuvos valstybinės kultūros politikos įgyvendinimo patirtį, dabartinę padėtį bei parengtus ar šiuo metu rengiamus šalies 2014-2020 metų raidos planus, atkreipiame valstybės vadovų dėmesį į tai, jog iki šiol vyravusios tendencijos izoliuoti, išstumti į periferiją, diskriminuoti kultūros sektorių gali būti toliau programuojamos ir kelti realų pavojų Lietuvos kultūros tęstinumui bei tarptautiniam konkurencingumui.
Menkos patirties asmens teikimas į kultūros ministrus gali ne tik pabloginti, bet ir dar labiau komplikuoti ne tik kultūros ir meno sektoriaus, bet ir visos mūsų valstybės padėtį. Kūrybinės galios, prigimtiniai talentai - savaiminis turtas, tautos kūrybiškumo ir savivokos ugdymo pagrindas, piliečių tarpusavio supratimo ir socialinio jautrumo prielaida, taip pat galinti generuoti ir pridėtinę vertę ekonomikai. Būtina, kad naujasis kultūros ministras suvoktų kultūros politikos pagrindus, jų esmę, kad galėtų vykdyti esminius valstybės įsipareigojimus kultūrai, juos stiprintų", - rašoma kreipimesi.
Taip pat pažymima, jog labai svarbu, kad būtų tinkamai įgyvendinamas svarbiausias kultūros politikos atnaujinimo dokumentas - 2010 m. patvirtintos Lietuvos kultūros politikos kaitos gairės, kuriose kultūra įvardinta kaip mūsų valstybės pamatas. Taip pat nurodoma, jog "labai svarbu, kad Lietuvai 2013 m. II pusmetyje pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai naujasis kultūros ministras puikiai išmanytų Europos Sąjungos kultūros politikos specifiką, gebėtų spręsti audiovizualinių reikalų ir kultūros sektoriuose kylančias problemas ne tik nacionaliniame, bet ir europiniame lygmenyje. Pirmininkavimo metu Lietuvos kultūros ministras turės pirmininkauti ES kultūros ir audiovizualinių reikalų ministrų tarybos posėdžiams, atstovauti jai Europos Parlamente, pristatyti ir ginti pirmininkavimo prioritetus europinėse institucijose, atstovauti ES aukščiausio lygmens tarptautiniuose kultūros forumuose. Būtina, kad naujasis kultūros ministras būtų puikus kultūros ir meno žinovas ir strategas, gebantis sutelkti kultūros ir meno profesionalus, regionų kultūrininkus, paveldo vertybių puoselėtojus kryptingam ir kokybiškam kultūros politikos darbų įgyvendinimui ir Lietuvoje, ir užsienyje", - vardijama kreipimesi.
"Tikimės, kad Jūsų, valstybės vadovų, pastangomis Lietuvos Respublikos kultūros ministru bus paskirtas tikras kultūros ir meno srities profesionalas, kultūros politikos įgyvendinimo ir administravimo gebėjimų turintis asmuo - patikima, pripažinta mūsų kultūros asmenybė", - rašoma kreipimesi.
Kreipimąsi pasirašė Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, Lietuvos dailės muziejaus, Nacionalinės dailės galerijos, Nacionalinio dramos tearto, Nacionalinės filharmonijos vadovai, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai - režisieriai Oskaras Koršunovas, Gintaras Varnas, Šarūnas Bartas, Arūnas Matelis, Audrius Stonys, dirigentai Robertas Šervenikas ir Gintaras Rinkevičius, Kauno muzikinio ir dramos teatrų vadovai, daug kitų žinomų kultūros ir meno žmonių.
