Šalies rinkėjams socialdemokratai patrauklūs dėl to, kad siūlo mokesčių lengvatas, konservatoriai – dėl savo energetinės nepriklausomybės siekio, „darbiečiai“ vertinami už norus skatinti smulkų ir vidutinį verslą, „tvarkiečiai“ – už pažadus siekti socialinio teisingumo, Liberalų sąjūdis – dėl polinkio apibrėžti ekonominę laisvę ir konkurenciją.
Tokie duomenys paaiškėjo delfi.lt užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ balandžio mėnesį atlikus gyventojų apklausą apie tai, kokios politinių partijų nuostatos rinkėjams atrodo svarbiausios, net jeigu konkreti politinė jėga ir nebūtų jų prioritetas Seimo rinkimuose.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Alvidas Lukošaitis teigia, kad, jo nuomone, apklausos rezultatai atskleidė, jog Lietuvos gyventojai gana gerai geba skirti politinių partijų nuostatas ir orientuojasi politinių partijų gausybėje.
„Žmonės, sakyčiau, susigaudo toje partijų minioje ir atpažįsta partijų veidus su joms būdingais bruožais. Kitaip tariant, Lietuvos gyventojai suvokia, kas yra kas“,– delfi.lt teigė mokslininkas.
Opozicijoje dirbantys socialdemokratai rinkėjus labiausiai žavi pažadais taikyti mokesčių lengvatas verslui bei gyventojams. Remiantis apklausa, mokesčių lengvatos yra patraukliausia socialdemokratų rinkimų nuostata, kuri svarbi 36,2 proc. apklaustų gyventojų.
Beje, naujojoje rinkimų programoje socialdemokratai kaip tik ir žada pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų gausą. Lengvatas jie norėtų taikyti šildymui, vaistams, knygoms, laikraščiams ir kitiems periodiniams leidiniams, būtiniausiems maisto produktams, keleivių vežimo paslaugoms pagal savivaldybių nustatytus maršrutus, viešbučiams bei rašytojų, kompozitorių ir kitų asmenų intelektualinei veiklai.
Šiuo metu PVM lengvatos egzistuoja šildymui ir karštam vandeniui bei vaistams ir medicinos priemonėms.
Kiek mažiau (17,1 proc.) respondentų manė, kad pati svarbiausia socdemų rinkimų nuostata – lengvinti prieigą prie aukštojo mokslo ir sveikatos apsaugos, o dažnai kairiųjų pabrėžiamas pragmatiškas požiūris į santykius su Rusija sužavėtų tik 15,5 proc. žmonių.
Laisvosios rinkos reguliavimas patrauklus pasirodė 13,5 proc. gyventojų, progresinių mokesčių idėja ir socialinės atskirties mažinimas svarbu buvo 10,8 proc. apklaustų respondentų.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) per ketverius buvimo valdančiojoje koalicijoje metus sugebėjo įtikinti gyventojus, kad energetinė nepriklausomybė yra išskirtinė konservatorių energetikos ir užsienio politikos kryptis, tačiau šeimos politika ir santuokos vaidmens stiprinimas gyventojams nepasirodė patrauklūs.
Paklausti, kokia konservatorių politinių nuostatų jiems atrodo patraukliausia, dauguma rinkėjų pirštu dūrė į energetinės nepriklausomybės įtvirtinimo siekius – ši politinė nuostata buvo svarbi 32,2 proc. žmonių.
Dar 20,8 proc. sakė, kad iš visų konservatorių politinių nuostatų jiems patraukliausia ekonominė laisvė bei konkurencija, 10,2 proc. apklaustų žmonių pabrėžė tautinės savimonės ir patriotizmo svarbą, o šeimos politika, dėl kurios laužomos ietys Seime, parūpo viso labo 9,1 proc. žmonių.
Tiesa, 3,2 proc. respondentų manė, jog iš visų konservatorių politinių ir vertybinių nuostatų svarbiausia yra Katalikų Bažnyčios vaidmens stiprinimas.
Iš visų Darbo partijos politinių nuostatų ir priešrinkiminių pažadų, rinkėjams patraukliausias pasirodė siekis skatinti, smulkų, vidutinį ir stambų verslą. Šią nuostatą iš visų išskyrė 30,9 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų.
Kiek mažiau gerbėjų sulaukė „darbiečių" noras skatinti užimtumą bei mažinti socialinių išmokų mokėjimą. Šią nuostatą kaip patraukliausią pabrėžė 22,9 respondentų.
„Darbiečių“ noras įtvirtinti lankstų pensinį amžių patrauklus pasirodė 19,4 proc. žmonių, tuo metu konkurencija ir ekonominės laisvės idėjos sulaukė 15,5 proc. gyventojų palaikymo.
Dar mažiau žmonių įvertino Darbo partijos pabrėžiamus pragmatiškus santykius su Rusija. Ši nuostata pasirodė patraukli 9,1 proc. respondentų.
Verslo skatinimas svarbesnis 25-55 metų amžiaus aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų respondentams, vyrams, užimtumo skatinimas, socialinių išmokų mažinimas – moterims. Lankstus pensinis amžius labiau patinka aukštąjį išsimokslinimą turintiems respondentams.
Nušalintojo prezidento Rolando Pakso vadovaujama partija Tvarka ir teisingumas rinkėjams patraukliausia dėl savo socialinio teisingumo lozungų – kad ši politinė nuostata patraukliausia, įvardijo 50 proc. apklaustų respondentų.
Stiprios valstybės ir tvirtos lyderystės idėjos svarbios pasirodė 17,4 proc. gyventojų, tiesioginė demokratija – 15,3 proc., tautinė savimonė, patriotizmas – 8,5 proc.
Socialinis teisingumas vienodai patrauklus skirtingų socialinių – demografinių grupių atstovams. Už stiprią valstybę bei tvirtą lyderystę dažniau pasisako žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų atstovai.
Vertindami, kurios politinės nuostatos arba vertybės jiems patraukliausios Liberalų sąjūdžio programoje, gyventojai labiausiai pabrėžė ekonominę laisvę ir konkurenciją – šios nuostatos atrodė svarbios 32,6 proc. gyventojų.
Kiek mažesnė (30,8 proc.) respondentų grupė svarbiausia ir patraukliausia liberalų nuostata laikė didesnę piliečių atsakomybę bei mažesnį valstybės vaidmenį.
Tuo metu žmogaus teisių idėjos, priešinimasis valstybės reguliavimui moralės srityje buvo aktualūs 22,5 proc. Lietuvos gyventojų.
Iš visų Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) nuostatų rinkėjams patraukliausiai atrodo šios politinės jėgos nors mažinti biurokratiją (36,9 proc.), nors nemaža dalis (35,4 proc.) prioritetą teiktų ir socialinei apsaugai, orientuotai ne į pašalpų dalijimą.
