Prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu (ACTA) 2012 metais sukėlė emocijų audrą. „Interneto vartotojus mokėti už paslaugas reikia pratinti pamažu, o tinklo filtrai, jei pateks į blogas rankas, gali sukurti daugiau problemų, nei išspręsti“, – mano asociacijos INFOBALT Europos Sąjungos reikalų vadovė Vilma Misiukonienė.
Mechanizmo norisi
– Europos institucijos vėl svarsto kovos su intelektinėmis vagystėmis susitarimą. Pernai ACTA projektas sukėlė internautų įniršį. Kodėl programinės įrangos ir muzikos, kitų kūrinių piratavimo temos pasidarė labai jautrios?
– Tai nutiko pradėjus viską skaitmeninti, proveržis iš elektroninių paslaugų srities perėjo į kasdienį gyvenimą. Žmonės norėjo pasiekti skaitmeninį turinį iš bet kur, bet kada. Nutiko net ir taip, kad kompaktiniai diskai pasidarė nebe tokie patrauklūs. <...> Patogiau buvo turėti MP3 grotuvus mobiliuosiuose įrenginiuose ir pan. Būtent tada klausimas pasidarė labai aktualus kūrybinėms industrijoms – įvairios pramonės šakos susirūpino, kaip kovoti su pažeidimais internete.
– Bet ACTA nebuvo kažkas visiškai naujo?
– Tikrai ne. Sutartys dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, galiojo seniausiai. Jos nustato daugmaž vienodą teisių apsaugos lygį ir bendruosius principus. Problema – įgyvendinimo mechanizmai. Kaip rasti kelią, kad autoriniai kūriniai nebūtų nelegaliai platinami. Reikia suprasti, kad yra žmonių, kurie labai neblogai iš to gyvena.
– Kokie produktai labiausiai „pirataujami“?
– Geras klausimas, nes visi dažniausiai kalba apie muziką, filmus, bet yra ir kitų produktų kategorijų: vaistai, prekių ženklai, geografinės nuorodos. Tai – vadinamoji industrinė nuosavybė. Yra ir tokių autorinių teisių objektų, kaip knygos, literatūros kūriniai ir t. t.
Prieš mėnesį Milane vyko diskusija dėl elektroninės leidybos. Šioje srityje taip pat būna įdomių dalykų. Jeigu palygintume Amerikos ir Europos rinkas – rastume svarbių skirtumų. 25 proc. knygų JAV parduodama elektroniniu būdu. Tai – elektroninės knygos, kurias žmonės atsisiunčia į plantšetinius kompiuterius ir skaito. Įsiklausykite – 25 proc. Europoje šis skaičius siekia vidutiniškai 5 proc. Kai kuriose šalyse vos 1–2 proc. tokių pasirinkimų. Mokėti neįprasta.
– O kaip yra Lietuvoje?
– Lietuvoje negaliu įvardyti teisėtai veikiančios svetainės, kuri tai daro. <...> Kalbant apie periodiką, žurnalistiką – elektroninius leidinius, portalus ir t. t. – matyti kitokie verslo modeliai. Tai informacija, kuri turi vertę. Padaryti informaciją kokybišką – kainuoja, bet žmonės įpratę viską vartoti už dyką. Kol kas net Lietuvos naujienų portalų bandymai sukurti situaciją, kad už tai būtų gaunamos pajamos, nelabai pasiteisino.
– Ar tai pasiteisino JAV, kuomet kai kurie informacijos verslininkai pabandė apmokestinti prieigas?
– Ne. Jie prarado skaitytojus. Modelių yra įvairių. Jei pas mus „Verslo žinios“ registruotiems skaitytojams suteikia prieigą prie dalies informacijos, tai – kombinuotas modelis. Bet jei noriu skaityti „Financial Times“ informacinių technologijų skiltį, kuris man labai aktualus, neturiu kito pasirinkimo.
– Visgi, dalis interneto paslaugų turės būti apmokestinta? Kai reikėdavo mokėti už popierinės spaudos prenumeratą – klausimų nekilo.
– Prie mirštančios popierinės spaudos prenumeravimo arba mokėjimo už laikraščius kioske vartotojai buvo pripratę, o internetas suvokiamas tarytum dovana. Bet juk elektroninėje žiniasklaidoje dirbantys žurnalistai irgi turi gauti atlygį, kaip popierinių leidinių autoriai. Tai suvokimo klausimas. Tokio požiūrio greitai nepakeisi, todėl dėsninga, kad ACTA bei panašios iniciatyvos sunkiai skinasi kelią.
<...> Viena problemų – ta, kad įdiegus interneto filtrus šie nebūtinai atsidurs gerose rankose. Tada gali kilti naujų problemų, nes gyvename informacijos amžiuje. Paviešintų diplomatų pokalbių aktualijos tai iliustruoja.
– Kaip ACTA susitarimas veiktų santykius su ne Europos Sąjungos ir ne JAV subjektais? Ar tai nebūtų tokia pat puiki terpė kontrabandai (tik virtualiai), kokia jau vyrauja tabako ir alkoholio srityse? Juk, pavyzdžiui, knygas rusų kalba atsisiųsti iš rusiškų portalų nėra jokios problemos.
– Greitų sprendimų turbūt nebebus. Laukia ilga diskusija. Dėl Lietuvos pozicijos galiu pasakyti tik tiek, kad mes įdomūs pasauliui ir patys sau pelningi galime būti tik tiek, kiek sukuriame protu. O jei šiuo būdu gaminami produktai neapsaugomi, kam juos kurti? <...> Kalaviju ar kuoka sutramdyti piratavimo tikrai neišeis. Tam bus reikalingas, panašu, ilgalaikis procesas – švietimas ir laipsniškas pratinimas.
