Dantų šepetukas – ne panacėja
Mūsų dienomis specialistai susiėmę už galvų: dabar beveik kiekvieno šešiamečio krūminiai dantys būna arba visiškai, arba iš dalies sugedę. Daugeliu atvejų dantys prasikala jau būdami sugedę.
Kad ir kaip toli būtų pažengusi šiuolaikinė odontologija ir odontologai, visomis išgalėmis besistengiantys ieškoti vis naujų kombinuotų, modernių dantų gydymo būdų, kad ir kokia gausi būtų dantų šepetėlių įvairovė, dantų ir dantenų ligos progresuoja.
Jei manote, kad nesveiki dantys – tai tik skausmas ir diskomfortas (nors šiuo atveju žodelis „tik“ turbūt nelabai tinka), smarkiai klystate. Nervinio pobūdžio sutrikimai, virškinimo problemos, infekcijos – visa tai taip pat gali prasidėti nuo dantų.
Tvirtinimai, kad jei tik jūs kruopščiai valysite dantis, jie neges, – dar vienas absurdas. Net ir pagal naujausias technologijas pagaminti dantų šepetėliai praktiškai nepatenka į tarpdančius ir nepasiekia jų pagrindo – vadinamųjų dantenų kišenių. Tai reiškia, kad jie nė nepaliečia vietų, kuriose pirmiausia ir prasideda gedimo procesas. Ir kasdienis dantų valymas įprastinėmis priemonėmis tėra brūžinimas paviršių, kurie ir be mūsų pagalbos patys nusivalo.
Už sveikus dantis dėkokite mamai
Periodas, kai formuojasi sveiki dantys, iš tiesų yra sunkiai „pagaunamas“. Mėnesiai iki gimimo ir ikimokykliniai metai – štai tas „aukso amžius“, kai galima apsaugoti dantis nuo gedimo. Taigi būsimoms mamoms tenka dar ir atsakomybė už taisyklingą savo mitybą nėštumo metu bei maitinimo krūtimi laikotarpiu, kad ji vėliau neatsilieptų mažylio dantų būklei. Mat kai kurie amerikiečių specialistai tikina, kad defektai, aptinkami vaikų dantyse, dažniausiai yra motinos mitybos klaidų, padarytų dar iki gimstant vaikui ir jau jo kūdikystėje, rezultatas. Jie primygtinai pabrėžia – ir vis dažniau ir dažniau – būtinybę skirti ypatingą dėmesį ne tik nėščiųjų dantų priežiūrai, bet ir dietai. Juk tai, ką valgo mama, užtikrina vaisiaus kaulų ir dantų aprūpinimą naudingosiomis medžiagomis.
Labai daug moterų nėštumo arba jau maitinimo krūtimi laikotarpiu netenka dantų. Tačiau gyvūnų pasaulyje to niekada nebūna. Kodėl? Todėl, kad „civilizuotos“ moters kasdienė dieta neužtikrina jos, kaip motinos, organizmo poreikių – ypač papildomo kalcio kiekio.
Šypseną „žudome“ mes patys?
Dantų emalis yra pats tvirčiausias ir, tikėtina, pats atspariausias žmogaus organizmo audinys, tačiau jis nėra visiškai nepažeidžiamas.
Emalio struktūra labai panaši į kaulų: tai organinė matrica, kuriai tvirtumo suteikia joje esančios mineralinės druskos. Tačiau dantų emalyje cirkuliuoja daugiau kraujo, nei galime įsivaizduoti. Tad kai ilgą laiką mūsų organizmui stinga vitamino C, emalio matricai kažkas nutinka ir ji pradeda irti. O juk reikia tiek nedaug, kad to nenutiktų: medikai pastebėjo, kad pradėjus gerti apelsinų sultis jau labai greitai dantų pulpa (centrinę danties organo dalį užimantis audinys) nors ir nevisiškai, bet atkuria savo funkciją ir pradeda formuoti antrinį dentiną.
Daug kam bus sunku patikėti, bet tai iš tiesų moksliškai įrodyta: subalansuota mityba galima iš vidaus sustabdyti dantų irimo procesą. Ir jeigu jis nėra pernelyg pažengęs, įmanoma net pasukti procesą atgal. Tereikia valgyti pakankamai varškės, rūgpienio, šviežių daržovių, gerti apelsinų sultis ir riboti baltymų kiekį racione.
O štai žmonėms, kurie vartoja daug rafinuotų grūdų gaminių, geria pasterizuotą pieną ir grietinėlę, valgo baltą duoną, cukrų, mėsą ir kiaušinius, kavą ir saldumynus, kuriuose nėra pakankamai mineralų ir vitaminų, gresia ne tik dantų, bet ir kitų kaulų audinių – taip pat ir kaukolės, šonkaulių, stuburo slankstelių ėduonis.
Jei norite būti sveiki, pakaks įsisąmoninti labai paprastą taisyklę: netinkamas maistas silpnina nervų sistemą, mažina atsparumą skausmui, stresui ir infekcijoms. O taisyklinga mityba atkuria kaulus, minkštuosius audinius ir net šiek tiek regeneruoja dantis.
Dantis irgi reikia maitinti
Kiekvienas dantis yra kaulų sistemos dalis, kuri maitinasi lygiai taip pat, kaip ir visi kiti organizmo kaulai ar audiniai – tai yra per kraują. Todėl dantims galioja tie patys mitybos reikalavimai, kaip ir kitiems kaulams. Netinkamai maitinami dantys netenka savo druskų tol, kol iš jų pačių telieka tik apvalkalas. Štai kodėl net ir pats kruopščiausias dantų paviršiaus valymas niekada negalės visu šimtu procentų užtikrinti jų sveikumo.
Be to, sveiko žmogaus dantys valosi patys – bakterijos ilgai neišgyvena jų paviršiuje.
Dantų gedimas yra sutrikusios kalcio apykaitos rezultatas. Ir viena tokio sutrikimo priežasčių gali būti (ir dažnai būna) netaisyklinga mityba.
Kita vertus, yra daugybė kitų veiksnių, trikdančių medžiagų apykaitą ir lemiančių dantų gedimą.
Pavyzdžiui, dantys greitai genda sergant lėtinėmis virškinamojo trakto ligomis: padidėjęs skrandžio rūgštingumas dažnai „suėda“ jų audinius. Ir šiaip viskas, kas trikdo virškinimą, gali pakenkti ir dantims.
Mokslininkai pastebėjo, kad periodai, kai vaikai serga ligomis, dėl kurių sutrinka virškinimas ir laikinai „išjungiamas“ dantų maitinimas, palieka pėdsaką dantų vystymesi.
Sergant rachitu dantys genda visada. Ir tai natūralu: rachitą sukelia mineralų (ypač kalcio, fosforo) deficitas, vadinasi, jų stygių patiria ir dantys.
Dirbtiniai mišinėliai vaikams, tarp kitko, irgi gali gadinti dantis.
Vietinės reikšmės problemų nebūna
Fluoro stygius – dar viena labai dažna nesveikų dantų priežastis. Bet kartu tai ir tokia priežastis, kuriai nėra pasiteisinimo.
Gamta parūpina mums gausybę fluoro natūraliuose produktuose: geriamajame vandenyje, daržovėse, mėsoje.
Tačiau daugumai šiuolaikinių žmonių jo vis tiek stinga. Priežastis? Grūdinės kultūros. Kuo daugiau mes vartojame grūdų, tuo prasčiau formuojasi dantys.
Tai galioja visoms grūdinėms kultūroms ir iš jų gaminamiems produktams, tačiau ypač – visiems denatūruotiems javams, tai yra pramoniniu būdu apdorotiems ir išbalintiems grūdams.
Šiuolaikiniai kvietiniai miltai nebeturi daugumos savo šarminių druskų ir gerokai labiau skatinantys rūgšties susidarymą nei paprasti neskaldyti kviečių grūdai.
Baltoje duonoje esančios mineralinės druskos skatina itin didelį rūgštingumą. Štai kodėl šalių, kuriose įprasta maitintis daugiausia gaminiais iš baltų miltų, gyventojų dantys genda dažniau nei šalių, kur tradiciškai vartojami kiti, kad ir taip pat denatūruoti grūdai.
Tyrimai parodė, jog tautų, į kurių racioną neįeina javai, atstovai praktiškai neserga jokiomis dantų ar burnos ligomis, o tautų, kurioms javai ir mėsa – pagrindinis maistas, taigi vaisių ir daržovių valgoma palyginti nedaug, dantys yra labai prasti.
Kodėl taip yra, paaiškinti gana paprasta. Dantų emalis pradeda irti, kai organizmui daugelį metų stinga kalcio ir fosforo. O kalcį ir fosforą mes, nereikia pamiršti, pasisaviname tik iš šviežių vaisių ir daržovių.
Štai ir atsakymas į klausimą, kodėl genda dantys: juos, pasirodo, reikia ne tik kruopščiai valyti, bet ir tinkamai maitinti.
Aišku, vieni žmonės laikydamiesi tam tikros dietos išsaugo sveikus dantis, o kiti – ne. Taip yra dėl to, kad dantų būklė priklauso nuo bendros sveikatos. Jeigu norite turėti baltą sveiką šypseną, neignoruokite nė menkiausio savijautos pablogėjimo, kad ir koks nereikšmingas jis atrodytų.
Kita vertus, burnos ertmės būklė tėra rodiklis, atspindintis viso organizmo audinių būklę. Jeigu mūsų kūne kas nors išsiderina, galime būti tikri, jog tai sisteminis, ne vietinis reiškinys. Pavyzdžiui, žinoma, kad daugiau kaip 75 procentai vaikų, kuriems diagnozuotas ėduonis, serga ir kitomis rimtomis ligomis.
Sveikas gyvenimo būdas dantims toks pat svarbus kaip ir visam organizmui. Kol manysite, kad dantys – atskiras izoliuotas organas, nieko nebus. Jiems grėsmę kels tiek fiziniai veiksniai, tokie kaip mitybos sutrikimas, tiek ir emociniai. Todėl dantis pasistenkite saugoti net nuo streso.
Sergejus Stonkus
