12 metų Lietuvos rinktinei atidavęs 37 metų 206 cm ūgio puolėjas tvirtino, kad marškinėlių namie labai daug. „Bet šiuos pridėsiu prie gausios kolekcijos ir jie bus paskutiniai“, - tv3.lt kalbėjo D. Songaila, į Kauno areną atvykęs kartu su savo žmona Gintare.
- Kokios rungtynės ar čempionatas iš jūsų karjeros kelia daugiausiai emocijų?
- Aišku, laimėjau Europos auksą Švedijoje 2003 metais. Visos pergalės svarbios, ir Sidnėjus, ir Madridas. Paskutinės rungtynės 2012 metų Londono olimpiadoje buvo pralaimėtos. Apmaudu, kad paskutinės ir pralaimėtos. Tačiau gerų emocijų daug daugiau.
- Kokį įspūdį palieka dabartinė Lietuvos rinktinė?
- Pradėjau žiūrėti kitomis akimis. Naujas darbas (krepšininko karjerą po pastarojo sezono baigęs D. Songaila nuo ateinančio sezono dirbs „Žalgirio“ trenerio asistentu – red.p.), naujas požiūris į rungtynes. Anksčiau žiūrėjau kaip sirgalius, o dabar žiūriu, kas gerai, kas negerai. Labai įdomu.
- Kokius rinktinės privalumus matote?
- Rinktinė dar klijuojasi. Kai kurie krepšininkai žaidžia dar ne savo pozicijose, bando susiūti tas spragas. Jaunesni žaidėjai, iš kurių gal ne tiek daug tikėjosi, tas spragas gerai užkaišo. Maloniai visus nustebino.
- Ar nekyla negerų emocijų stebint rungtynes su Makedonija? Juk prieš ketveris metus Europos čempionato ketvirtfinalyje ir jūs buvote aikštėje, kai lietuviai patyrė skaudų pralaimėjimą?
- Aišku, čia kontrolinės rungtynės, įtampa ne tokia. Kažkiek visi prisiminimai yra, bet draugiškos rungtynės nuramina.
- Ką Lietuvos rinktinė gali pasiekti ateinančiame Europos čempionate?
- Skirtinga situacija nei praėjusį Europos čempionatą. Grupė lengvesnė, o ten iš karto mėsmalė, bet toliau buvo lengviau. Priklausys, kaip susiklostys ketvirtfinalis. Tai kertinės rungtynės. Su kuo teks žaisti. Reikia aišku kiekvienas rungtynes vertinti, bet peržengus ketvirtfinalį galima galvoti apie medalį. O peržengti tikrai galime.
