Tačiau laisvą laiką gyventojai nori skirti ne tik darbo paieškoms, bet ir atostogoms, kelionėms.
Užimtumo tarnyba tikina, kad gyventojai apie savo atostogas tarnybą turėtų informuoti. Tačiau dalis žmonių galvoja kitaip.
Atostogas nori nuslėpti
Štai socialiniame tinkle gyventojai diskutavo apie atostogas ir keliones, užsiregistravus Užimtumo tarnyboje.
„Jau mėnesį esu užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje. Su šeima planuoju atostogauti 2 savaites. Ar turiu pranešti Užimtumo tarnybai apie kelionę? O gal geriau niekam nieko nesakyti?“ – klausė moteris.
Komentatoriai ragino moterį vykti į kelionę.
„Tik jokių nuotraukų ir įrašų nekelkite į socialinius tinklus. Tegu niekas nežino, kad keliaujate ir atostogaujate“, – patarė komentatorė.
Kita komentatorė tikino, kad visi nusipelnė atostogų.
„Nesuprantu, kodėl darbdavys leidžia atostogauti, o Užimtumo tarnyba turėtų neleisti. Visi žmonės nusipelno atostogų. Važiuokite ir net negalvokite atsisakyti kelionės“, – rašė komentatorė.
Tuo metu kiti žmonės patarė pranešti Užimtumo tarnybai apie atostogų planus.
„Imkite ir paklauskite, susitarkite dėl atostogų. Keista, kad norite atostogas nuslėpti“, – rašė komentatorius.
Dar viena moteris irgi tikino, kad reikėtų pranešti Užimtumo tarnybai.
„O jeigu jums norės pasiūlyti darbą, tuo metu, kai būsite išvykusi? Juk galite pranešti, kad atostogausite ir darbo pasiūlymų tuo metu neketinate priimti“, – patarė moteris.
Gyventojai privalo susitikti su Užimtumo tarnybos specialistais
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė pažymėjo, kad kiekvienas klientas nuo registracijos Užimtumo tarnyboje momento, įgyja ne tik teises, bet turi tam tikras pareigas – vykdyti savarankišką darbo paiešką, apie tai informuoti, atvykti nurodytu laiku priimti pasiūlymo dirbti, sudaryti individualų užimtumo veiklos planą arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose ir kt.
„Jeigu asmuo neatvyksta į Užimtumo tarnybą sutartu laiku arba neįvyksta nuotolinis susitikimas (jeigu pasirinktas toks paslaugų teikimo būdas), asmuo per tris darbo dienas po nustatytos atvykimo dienos, privalo pranešti Užimtumo tarnybai nurodydamas neatvykimo priežastis.
Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, numatytos Užimtumo įstatyme. O išimčių, tokių kaip atostogos ar kelionės, teisės aktai nenumato“, – komentavo Užimtumo tarnybos atstovė.
Anot jos, klientams pareigos pranešti apie išvykimą į užsienį nėra, tačiau siekiant išvengti pareigų pažeidimo, jeigu nebūtų atvykta sutartu laiku pas Užimtumo tarnybos specialistą, rekomenduojama informuoti apie planuojamą išvykimą ir tokiu būdu atitinkamai planuoti savo kitą apsilankymą.
Gauna išmokas
Užsiregistravę Užimtumo tarnyboje gyventojai gali kreiptis į „Sodrą“ dėl nedarbo išmokos.
Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo MMA. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA.
2025 metais MMA siekia 1 038 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 241,54 euro (2024 metais – 215,01 euro).
Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2025 metų sausį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 241,54 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2022 metų birželio pradžios iki 2024 metų lapkričio pabaigos.
Nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius, tačiau jos dydis kas tris mėnesius keičiasi. Pirmus tris mėnesius kintamoji išmokos dalis sudaro 38,79 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų, ketvirtą – šeštą mėnesį – 31,03 proc., o septintą – devintą mėnesį – 23,27 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų.
Pavyzdžiui, vidutinės darbo netekusio ir sausį Užimtumo tarnyboje užsiregistravusio žmogaus mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 1 000 eurų. Sudėjus pastoviąją ir kintamąją nedarbo išmokos dalis, pirmuosius tris mėnesius toks žmogus gautų 629 eurų dydžio nedarbo išmoką, nuo 4 iki 6 mėnesio – 551 euro dydžio išmoką, o paskutinius tris mėnesius – 474 eurų išmoką.
Šiuo metu vidutinė nedarbo išmoka siekia apie 600 eurų.
Nedarbas augo
Užimtumo tarnyba komentavo, kad 2025 m. sausį į darbo rinką sugrįžo daugiau darbo ieškančių žmonių nei gruodį, tačiau registruotas nedarbas augo trečią mėnesį iš eilės.
Tarnybos vertinimu, įtakos tam turėjo ir padidėję naujų klientų srautai, po laikino užimtumo grįžtantys asmenys, mažesnis įsitraukimas į aktyvios darbo rinkos politikos priemones.
Sausį įmonės paskelbė 12,6 tūkst. laisvų darbo vietų – 500 daugiau nei 2024 m. gruodį. Darbo skelbimus įregistravo 3,4 tūkst. darbdavių – 1,2 tūkst. daugiau nei paskutinį praėjusių metų mėnesį.
Tarnybos duomenimis padidėjo kvalifikuoto darbo pasiūlymų skaičius – net 54,8 proc., o nekvalifikuotų darbininkų – 33,6 proc. Visgi šį sausį darbuotojų paklausa buvo mažesnė nei prieš metus – beveik 4 proc. mažiau darbo pasiūlymų.
Po įsidarbinimų sulėtėjimo gruodį, pradėjusių dirbti UŽT klientų skaičius sausį augo ketvirtadaliu – tarpininkauta įsidarbinant 17,8 tūkst. asmenų. Tai – 3,7 tūkst. (26,1 proc.) daugiau nei metų pabaigoje. Įsidarbinusių skaičius 1,9 tūkst. (11,8 proc.) didesnis nei 2024 m. sausį.
Daugiausiai klientų per paskutinius dvylika mėnesių pradėjo dirbti asmens priežiūros namuose darbuotojais, suvirintojais, metalų perdirbimo ir apdorojimo įrenginių operatoriais, gamybos ir prekybos vadovais, paštininkais. Dar 9,8 tūkst. klientų rinkosi savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus – 9,8 tūkst. (63 proc.) daugiau nei gruodį ir beveik tiek pat kiek 2024 m. sausį (9,4 tūkst.).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
