Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje Seime antradienį paklaustas, ar yra tikimybė, jog bankas „Swedbank“ paliks Lietuvą, finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad kol kas patikimos informacijos apie tokį galimą investuotojo žingsnį neturi.
„Kalbant konkrečiai apie „Swedbank“, kažkokios patikimos informacijos, kad būtų tokių svarstymų, tikrai neturime“, – Seime sakė V. Šapoka.
Teorinė galimybė išeiti
Vis dėlto ministras neatmeta galimybės, kad, teoriškai svarstant, „Swedbank“ gali nuspręsti trauktis iš Baltijos šalių.
„Ar teoriškai yra pagrindo svarstyti investuotojui spręsti, ar trauksis iš Baltijos šalių – manau, kad tokių rizikų yra. Tikrai turėtume į tai ir savo komunikacijoje būtų apdairūs. Nes ir taip konkurencija Lietuvos finansų sektorius nepasižymi. Bet kurio investuotojo išėjimas būtų žala Lietuvos ekonomikai“, – teigė V. Šapoka.
Portalas tv3.lt primena, kad Švedijos televizija SVT vasario 20-ąją paskelbė, kad pinigų srautai tarp „Swedbank“ ir itin plataus masto tarptautinio pinigų plovimo skandalo centre atsidūrusio „Danske Bank“ filialo Estijoje 2007-2015 metais galėjo viršyti 40 mlrd. Švedijos kronų (3,8 mlrd. eurų). Tai galėjo būti pinigų plovimas – pinigai keliavo tarp maždaug 50-ies realiai neveikusių įmonių sąskaitų.
Finansų ministras V. Šapoka ragina atsargiai komunikuoti apie galimus pinigų plovimo atvejus.
„Dėl pinigų plovimo skandalų reikėtų labai atsargiai su komunikacija. Jei pasižiūrėtume į laikotarpį, kada tos istorijos iškilo, yra tam tikrų sutapimų – Latvijoje, Estijoje, Švedijoje, Lietuvoje – prieš rinkimus. Aišku, tai gali būti sutapimai ir gali būtin ne sutapimai. Todėl reikėtų nuosekliai komunikuoti“, – pastebėjo V. Šapoka.
Kovo pabaigoje Švedijos teisėsauga atliko kratas „Swedbank“ pagrindinėje būstinėje Stokholme, o kitą dieną Švedijos finansų grupės „Swedbank“ direktorių taryba atleido Birgitte Bonnesen iš grupės prezidentės ir vykdomosios direktorės pareigų.
Kaltina Lietuvos banką
Maža to, praėjusią savaitę Seimo narys valstietis Stasys Jakeliūnas išplatino informaciją apie galimai netinkamą Lietuvos banko vykdytą komercinių bankų priežiūrą krizės metu. S. Jakeliūnas kaltina komercinius bankus dėl pastarosios ekonominės krizės Lietuvoje.
„SEB banko, kaip ir kitų didžiųjų bankų, atsakomybė buvo tokia, kad jie, realiai ir de facto spausdindami pinigus, sukėlė ekonomikos bumą, nekilnojamojo turto kainas ir darbo užmokesčio kėlimą ypač statybų sektoriuje. To padariniai buvo sparčiai augančios pajamos į biudžetus“, – kalbėjo S. Jakeliūnas. Pasak jo, tiek komerciniai, tiek Lietuvos bankas yra dėl įvykusios krizės atsakingi.
Parlamentinį tyrimą dėl 2009–2010 metų krizę Lietuvoje lėmusių aplinkybių atliekančio Seimo komiteto vadovas valstietis Stasys Jakeliūnas siūlo kreiptis į prokurorus – jų būtų prašoma ištirti, ar Lietuvos bankas (LB) tinkamai prižiūrėjo komercinius bankus, per krizę galėjusius manipuliuoti tarpbankinių palūkanų indeksu „Vilibor“ .
Anot S. Jakeliūno, „Vilibor“ indekso pagrindu buvo skaičiuojamos palūkanų normos gyventojams, ėmusiems ir vartojimo paskolas, ir būsto paskolas, todėl šio rodiklio šuolis 2008 metų pabaigoje ir 2009 metais sukėlė didžiulius kaštus žmonėms, kurie elgėsi atsakingai ir skolinosi litais – valiuta, kuria tuomet pajamas gavo absoliuti dauguma šalies gyventojų.
S. Jakeliūno teigimu, LB tyrimo metu komitetui trukdė dirbti, teikė ne visą informaciją, o dalį jos nuslėpė.
