Salomėja Pranaitienė, Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Nuėmus tris ketvirtadalius javų, jau aišku, kad grūdų derlius bus didesnis už vidutinį. Dėl drėgnų orų ir sukauptų grūdų atsargų perpildyti elevatoriai stabdo javapjūtę, ypač vargsta smulkieji ūkininkai. Supirkėjai guodžia, kad po kelių savaičių pajudėjus grūdų eksportui, sandėliai patuštės.
Kelių kilometrų eilės prie „Kretingos grūdų“ elevatoriaus. Pasak žemdirbių, čia priduoti grūdus tenka laukti parą ar ilgiau. Daugiausiai vargsta smulkūs ūkininkai. Užsitęsus lietingiems orams, prastėjant grūdų kokybei, neturėdami džiovyklų skuba juos kuo greičiau parduoti.
Panašus vaizdas prie daugelio grūdų supirkimo įmonių, kai kurios iš smulkesnių žemdirbių jau atsisako priimti grūdus, nes nespėja jų džiovinti.
„Tai neigiamai atsiliepia žemdirbiams – priversti stovėti eilėse, negali atlaisvinti traktorių ir mašinų, kurių trūksta javapjūtės darbams. Grūdų kainos, lyginant su 2013 ir ankstesniais metais, krito 20–30 proc., o pašarinių grūdų – iki 40 proc. Manau, kad žemdirbiai kitais metais kvietrugių, avižų mažins plotus“, – teigė Grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas.
Didžiausios šalyje grūdus eksportuojančios bendrovės vadovas sako, kad, nespėjant džiovinti, grūdai pilami ir ant žemės.
Pasak jo, elevatoriai užkimšti ir dėl šių metų naujovės, kai neturėdami išankstinių sutarčių, supirkėjai skatina žemdirbius atvežti kuo daugiau grūdų. Už juos sumoka avansu ir nemokamai saugo, kol ūkininkas, sulaukęs geriausios kainos, juos gali parduoti iki žiemos pabaigos.
„Didžioji dalis kontraktų su žemdirbiais yra sudaryti iki žiemos galo, dalis iki – Naujųjų metų. O kuo ilgiau grūdų kaina nefiksuojama, tuo ilgiau jie saugomi elevatoriuje. Tai vyksta mūsų sąskaita“, – sakė UAB „Agrokoncerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas.
Anot supirkėjų, maždaug po savaitės į uostą atplauks laivai, pajudės grūdų eksportas. O tada patuštės ir sandėliai. Daugiausiai lietuviškų grūdų keliaus į Iraną, taip pat į Turkiją, Vokietiją ir kitas šalis.
