„Kai atviroje jūroje gilesniuose vandens sluoksniuose ima trūkti deguonies, jos traukiasi į ten esančias seklumas", – svarbiausią ichtiologų ekspedicijos įžvalgą įvardija Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centro Jūros ekologijos laboratorijos vadovas Linas Ložys.
Trijose projekto teritorijose – Klaipėdos, Klaipėdos–Venspilio ir Sambijos seklumose gylis yra maždaug 30–40 metrų, o tuo metu aplinkinėse akvatorijose jis siekia 70–80 metrų.
Ekspedicijos metu atlikti tyrimai rodo, jog labiausiai nutolusioje teritorijoje – Klaipėdos seklumoje – žuvų aptikta maždaug 7 kartus mažiau nei kitose dviejose. Tyrėjai užfiksavo ir mažesnį ištirpusio deguonies kiekį.
Vykusio plaukimo metu mokslininkai rinko duomenis apie Baltijos jūros žuvų bioįvairovę, populiacijų matmeninę, lytinę ir amžiaus struktūrą. Matmeninė populiacijų struktūra leidžia daryti tam tikras išvadas apie žvejybos poveikį verslinėms žuvų rūšims – mažas didelių individų kiekis gali būti pernelyg intensyvios žvejybos rodiklis.
Keturias dienas jūroje praleidusių mokslininkų tinkluose daugiausia aptikta menkių ir plekšnių, bet šį kartą čia buvo mažiau strimelių ir bretlingių. Venstpilio plynaukštėje pirmą kartą projekto metu aptikta ir pagal Europos Sąjungos Buveinių direktyvą saugoma rūšis – perpelė.
