Nacionalinį susitarimą siekiančioms pasirašyti Vyriausybei ir verslui bei pramonei atstovaujančioms organizacijoms gali mesti iššūkį profesinės sąjungos. Jos protestuoja prieš siūlymus leisti darbuotojui dirbti ilgiau nei 40 valandų per savaitę.
Vyriausybė pasiūlė profesinėms sąjungoms pritarti naujai darbo organizavimo tvarkai, kai prireikus per vieną savaitę darbuotojui būtų galima dirbti iki 48 valandų. Pasak ūkio viceministro Arnoldo Burkovskio, tai reikštų, kad kitą savaitę darbo valandų žmogui turėtų būti 8 valandomis mažiau. Atleidžiant darbuotoją, kuris būtų "sukaupęs" poilsiu nekompensuotų viršvalandžių, darbdavys juos privalėtų padengti pinigine kompensacija.
Pagal naują tvarką vidutinė darbo savaitė per keturis mėnesius turi būti ne ilgesnė kaip 40 valandų. Tačiau kiekviena atskira darbo savaitė gali būti ilgesnė arba trumpesnė nei 40 valandų. Esą užtenka, jog ilgesnes savaites "padengtų" trumpesnės.
Baiminasi interpretacijų
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas LŽ patikino, kad nemato galimybės pritarti Vyriausybės siūlymui dirbti ilgiau kaip 40 valandų per savaitę.
"Darbo kodeksas būtų keičiamas įvedant suminę darbo laiko apskaitą. Tai reiškia, jog per dieną, per savaitę ar mėnesį žmogus galėtų dirbti tiek, kiek reikia darbdaviui, tačiau 4 mėnesių laikotarpiu darbo laikas turi būti išlygintas. Neramu ir dėl siūlomos formuluotės, kad vidutiniškai darbo trukmė negali būti ilgesnė kaip 48 valandos", - dėstė jis.
A.Černiausko nuomone, žodį "vidutiniškai" galima interpretuoti įvairiai: pavyzdžiui, vieną savaitę žmogus dirbs net 78 valandas, o kitą - mažiau. "Vadinasi, turėdamas užsakymų darbdavys gali priversti žmogų dirbti 6 dienas po 12-13 valandų. Mat pagal galiojančius reikalavimus darbuotojas turi ilsėtis per parą ne mažiau kaip 11 valandų, o per 7 paras - 35 valandas nepertraukiamo poilsio. Vadovaujantis šiais reikalavimais, darbo savaitė ir pailgėja iki 78 valandų. Tad kaip po tokio krūvio darbuotojas atrodys? Kaip bus paveikta žmogaus sveikata, bendravimas su šeima, koks bus jo darbo našumas?" - apie galimą neigiamą darbo laiko liberalizavimo poveikį kalbėjo Profesinių sąjungų konfederacijos vadovas.
A.Černiauskas pabrėžė, kad šios pataisos suteiktų darbdaviui teisę reikalauti iš darbuoto dirbti tiek valandų, kiek jam reikia. Pagal dabar galiojančius įstatymus kolektyvinėje sutartyje jau leidžiama numatyti suminę darbo apskaitą. "Darbdaviui susitarus su kolektyvu galima naudoti tokią apskaitą, tačiau ten pasakyta, kad savaitės darbo trukmė, įskaitant viršvalandžius, negali būti ilgesnė kaip 48 valandos, o darbo diena - ne ilgesnė nei 12 valandų. Tačiau kai įterpiamas žodis "vidutiniškai", apskritai pradingsta viršvalandžių sąvoka", - samprotavo jis.
Profesinių sąjungų konfederacijos vadovas mano, jog dėl skirtingo gamybos užsakymo intensyvumo darbdaviai per 4 mėnesius kompensuos darbuotojams viršvalandžius laisvadieniais ir už juos nemokės, todėl, pasak pašnekovo, finansinės naudos vėl turės darbdaviai, o samdomi žmonės nukentės. LŽ primena, kad šiuo metu už viršvalandžius darbdaviai moka pusantro karto didesnio tarifo atlygį.
A.Černiauskas pabrėžė, jog Profesinių sąjungų konfederacija tikrai nesutiks su siūlymu ilginti darbo laiką iki vidutiniškai 48 valandų per savaitę. "Per pastarąjį susitikimą su Vyriausybe mes tarsi ir sutarėme, kad siekiant pasirašyti Nacionalinį susitarimą darbo santykius reguliuojantys įstatymai bus nekeičiami. Tam lyg ir pritaria darbdaviai", - vylėsi A.Černiauskas.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, atsakydama į siūlymą dirbti ilgiau nei 40 valandų per savaitę, paragino Saulėtekio komisiją liberalizuoti streikų organizavimą.
Įgrisusi problema
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius LŽ tvirtino, kad didžioji dalis įmonių darbuotojų, t. y. apie 90 proc., nemato problemos dėl suminės darbo valandų apskaitos. Jo teigimu, darbdaviai turėtų mokėti už viršvalandžius tik tuo atveju, jei "neišlygintų" darbo valandų.
"Dabar lyg ir buvo užsiminta, kad per savaitę darbuotojai dirbtų ne ilgiau kaip 48 valandas, bet ne daugiau kaip 120 valandų (viršvalandžių - aut.) per metus. Taigi darbdaviai siūlo, jog esant daugiau darbo reikia leisti darbuotojams dirbti papildomai 8 valandas, bet, pavyzdžiui, jau kitą savaitę darbo bus mažiau ir jie kelias dienas dirbs po 4 valandas mažiau - išeis suminė apskaita. Tačiau tada, kai nesama galimybės darbuotojams dirbti mažiau valandų ir negalėdamas taip kompensuoti už viršvalandžius darbdavys jiems už tas valandas mokės pusantro karto didesnio tarifo atlygį", - aiškino J.Guzavičius.
Jis pažymėjo, kad ne krizė išryškino šią problemą. Anot J.Guzavičiaus, darbdaviams jau seniai rūpėjo tas klausimas, nes dažnai įmonėse darbo apimtis nėra pastovi, kartais reikia didesnio darbo pajėgumo.
"Lietuvoje darbdaviui ribojamos sąlygos priimti žmogų terminuotam laikotarpiui, tad jam patogiau, kad nuolatiniai darbuotojai dirbtų viršvalandžius. Suprantama, to nekontroliuojant gali atsirasti tokių darbdavių, kurie įsigudrins vietoj 12 reikalingų darbuotojų įdarbinti 10 ir vers juos dirbti tą 20 proc. viršvalandžių", - pripažino J.Guzavičius.
Tačiau Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas pabrėžė, jog yra profesinės sąjungos, darbo inspekcijos, pagaliau įstatymai, kurie turi prižiūrėti, kad nebūtų piktnaudžiaujama. J.Guzavičiaus įsitikinimu, negalima orientuotis į nesąžiningus darbdavius ir dėl to suvaržyti visus.
Eglė KAPOČIŪTĖ
