„Naujos technologijos, atrodo, palengvino maisto ruošimą, todėl galima maitintis greičiau ir paprasčiau, deja, mityba dažnu atveju tapo nevisavertė, nesubalansuota augančiam vaiko organizmui, nepakankama arba per gausi riebalų ir cukraus. Įvairių tyrimų duomenimis, Lietuvos vaikų maitinimosi įpročiai itin prasti, nes dauguma jų kasdien vartoja mažos maistinės vertės produktus:
daržovių kartą ar kelis kartus per dieną valgo daugiau nei 22 proc. vaikų, o štai saldainių ar šokolado – daugiau nei 23 proc., torto ir pyragaičių – 7,5 proc., bulvių traškučių – 5,4 proc., o gazuotų gėrimų kasdien vartoja kas dešimtas mokinys – 10,2 proc. Formuoti tinkamus mitybos įpročius nesudėtinga, tereikia aktyvesnio tėvų įsitraukimo – maistu rūpintis ne tik pusryčių ar vakarienės metu, bet ir pasidomėti, ką vaikas valgo priešpiečiams ar pietums ne namie“, – sako rinkodaros vadovė Lina Nikonovaitė.
Sveika vaikų mityba itin svarbi: valgomosios druskos perteklius gali padidinti kraujospūdį, gausus saldumynų vartojimas skatina antsvorio atsiradimą, o cukraus perteklius mažina vitaminų kiekį organizme – saldumynus mėgstantiems dažnai trūksta vitamino B6. Jei suvalgius 25 g cukraus jo tiekiama energija neišeikvojama, šis cukrus virsta 10 g riebalų, kurie vėliau tampa viena iš ankstyvos aterosklerozės vystymosi priežasčių.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro rekomendacijomis, sveiko vaiko maistui keliami šie pagrindiniai reikalavimai:
• maiste turi būti visų medžiagų – baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų ir vandens; • maisto medžiagų turi būti tiek, kiek reikia organizmui pagal jo amžių, lytį, sąlygas, kuriomis jis gyvena; • maistas turi būti skanus, įvairus ir šviežias.
Deja, dažnai vaikų pusryčiai apsiriboja sumuštiniu, o pietūs – greitais užkandžiais. Pasak, L. Nikonovaitės, didžiausia bėda, kad nuolatinis tėvų skubėjimas persiduoda ir vaikams – jie priversti skubiai susikimšti į burną likusį kąsnį, sumuštinį pabaigti jau sėdėdami automobilyje ar pakeliui į mokyklą, o vėliau alkį malšinti greitais užkandžiais. O be reikalo, nes moksliniais tyrimais įrodyta, kad subalansuotos mitybos principų nesilaikantys vaikai vėliau kenčia dėl motorikos ir vystymosi sutrikimų ar turi sunkumų mokydamiesi, nekalbant apie kitus fizinius sveikatos sutrikimus.
Jungtinėje Karalystėje leidžiamame žurnale „BMC Public Health“ (liet. „BMC Visuomenės sveikata“) publikuoti ketvirtos klasės moksleivių mitybos tyrimo duomenys rodo, kad blogiausiai mokėsi tie vaikai, kurių maisto racione trūko baltymų, taip pat – leksikos, teksto suvokimo, aritmetikos ir bendrųjų užduočių rezultatai buvo blogesni tų, kurių mityba buvo nepilnavertė.
„Gaila, kad neliko lėto valgymo kultūros, kai maistas buvo ne fiziologinių poreikių patenkintojas, o bendravimo ir mėgavimosi gyvenimu atributas. Taip pat neliko skirtumų tarp vaikų ir suaugusių raciono, nors fiziologiniai jų poreikiai gerokai skiriasi – į restoranus užsukę tėvai mėgsta vaikams patiems leisti užsisakyti norimą patiekalą, todėl mažieji dažnai kopijuoja suaugusius ir užsisako ne visai jų amžiui tinkamą maistą, – sako rinkodaros vadovė.
