Baigtas ilgiau nei metus trukęs ikiteisminis tyrimas plačiai žiniasklaidoje nuskambėjusioje baudžiamojoje byloje dėl kauniečių auksiniu praminto viešojo tualeto statybos Kauno pilies teritorijoje.
Kauno apygardos prokuratūros prokurorai ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos skyriaus pareigūnai išaiškino ir įtarimus pateikė devyniems Kauno miesto savivaldybės valstybės tarnautojams bei trims vienos uždarosios akcinės bendrovės darbuotojams. Jie įtariami neteisėtais veiksmais prisidėję prie šio objekto statybos. Byla, kurios susidarė net 19 tomų, kartu su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.
"Neteisėtais veiksmais šie valstybės tarnautojai padarė didelę žalą visuomenei, valstybei ir juridiniam asmeniui - Kauno miesto savivaldybei. Tokiais veiksmais jie diskreditavo valstybinę įstaigą ir valstybės įstaigų vadovų autoritetą, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymą, Konstituciją ir įstatymų nuostatas, kuriose akcentuojama tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba", - sakė valstybinį kaltinimą teisme palaikysiantis Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog statant viešąjį tualetą Kauno pilies teritorijoje, Kauno miesto savivaldybė vienai uždarajai akcinei bendrovei neteisėtai sumokėjo daugiau nei 527 tūkst. litų. Tyrimu išaiškinta, jog šio objekto statyba buvo neteisėta.
Prokuroro teigimu, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, laikinai apribotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Grupei įtariamųjų paskirta ta pati kardomoji priemonė - rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.
Visi jie įtariami piktnaudžiavę tarnyba, o už tai Baudžiamasis kodeksas numato bausti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu. Arba - laisvės atėmimą iki šešerių metų.
Iš 12 įtariamųjų 7 asmenys yra įtariami iššvaistę jiems patikėtą turtą. Įstatymas už tai numato laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų. Devyni iš dvylikos asmenų yra patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl dokumentų klastojimo ar disponavimo juos klastojant, už tai jiems gresia netekti laisvės iki šešerių metų.
Be to, prokuratūra, siekdama išsiaiškinti kitų Kauno miesto savivaldybės valstybės tarnautojų galimai padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su šio objekto statyba, teikia savivaldybei atitinkamų sprendimų išvadas.
Eltos paprašytas pasakyti, ar buvo galima savivaldybei pačioje pradžioje sustabdyti pernelyg "prabangiai" kainuojančio konteinerinio tualeto statybą, kol savivaldybė nebuvo praradusi daugiau nei pusės milijono litų, kad paskui neprireiktų prokurorų tyrimo ir netektų vėliau už galimus nusikaltimus stoti prieš teisėjus, savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas pirmadienį paaiškino, kad "kaip ir kitais atvejais, taip ir šiuo, buvo specialistų, kuriems privalu sekti situaciją, kad niekam nekiltų abejonių dėl biudžeto lėšų panaudojimo. Nuo pat sutarties iki to objekto pabaigimo viską kuravo administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius. Kodėl jis nepasirūpino išsiaiškinti su objektą stačiusia firma "TK sprendimai", kiek ir kas realiai kainuoja, kodėl turėjęs būti prie senamiesčio aplinkos pritaikytas tualeto statinys su šlaitiniu stogu ir atitinkama apdaila visai nepastatytas, o vietoj jo atsirado pigus jūrinis konteineris, - niekas dabar dorai nepaaiškina. Juolab kai stačiusi tualetą firma bankrutavo, ir savivaldybei kyla realus pavojus neatgauti permokėtų lėšų", - sakė V. Gudėnas.
Jo teigimu, tualeto, kaip turistams reikalingo objekto, statyba prie Kauno pilies pradėta rūpintis dar 2005-aisiais. Net tris kartus rengtas konkursas, bet pasiūlymai "netilpo į kainas", tiksliau, - statytojai vis užsiprašydavo pernelyg didelę sumą už tokį statinį.
Administracijos dabartinio vadovo V. Gudėno nuomone, iš viso buvo galima išsiversti be naujos statybos - tereikėjo skirti lėšų vos už poros šimtų metrų esančiam "Kauno švaros" įmonei priklausančiam viešajam tualetui paremontuoti. Bet politinis sprendimas diktavo kitokius planus.
Nors miesto mero pavaduotojas Rimantas Mikaitis viešai kategoriškai neigia kaip nors buvęs susijęs su "auksinio" tualeto statyba, jo kuruojama sritis būtent ir yra turizmas, o statinys visą laiką buvo "prastūminėjamas" kaip turistinis objektas.
Dėl šios statybos savivaldybė įklimpo į didelius ginčus su kultūros vertybių sergėtojais. Pastarieji reikalavo keisti iš pradžių numatytą tualetui vietą, kad jis būtų labiau nutolęs nuo Kauno pilies. Teko iš naujo projektuoti, derinti ir atlikti kitas procedūras. Vėliau paaiškėjo, kad komunikacijoms nutiesti reikėjo leidimo, o jis buvo tik žodinis. Žodinio leidimo prie dokumentų "neprisegsi". Todėl dar viena byla, susijusi su šiuo tualetu, yra ir dėl komunikacijų. Ją inicijavo Kauno apskrities viršininko administracija.
Tik teismas dabar nuspręs, kas labiausiai atsakingas dėl nusikalstamo kauniečių mokesčių mokėtojų pinigų švaistymo tualetui, kuris, beje, net ir neveikia, nes ginčai su apskritimi tebesitęsia. Kol kas gera valia niekas nenori prisiimti atsakomybės.
