Daugiausiai šildymui naudojamo kuro – net 75 proc. – sudaro biokuras, 17 proc. – dujos, o dar 4 proc. – komunalinės atliekos. Biokuro kainos, lyginant su praėjusiais metais, išaugo 30-40 proc., o gamtinės dujos pabrango du kartus. Tai pagrindiniai faktoriai, lemiantys padidėjusias šildymo kainas.
Prognozuojama, jog šilumos kainos augs nuosekliai
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LTŠA) prezidento Valdo Lukoševičiaus teigimu, pastaruosius du metus galėjome džiaugtis itin žemomis biokuro bei dujų kainomis. Visgi šio rodiklio kilimas nėra labai drastiškas, o grįžtama maždaug į 2019 m. šildymo sezono metu vyravusias kainas.
„Žmonės neturėtų galvoti, kad šis šilumos kainų augimas yra itin didelis, bet, vis dėlto, panašu, kad tokio pigaus biokuro, kokį turėjome, tikriausiai nebebus. Pastaruosius metus biokuro rinkoje buvo susiklostę išskirtinės aplinkybės, kurios padėjo mums sutaupyti. Dabar medienos atliekų paklausa auga visur, todėl tikėtina, kad ir kainos sistemiškai gali didėti“, – teigia V. Lukoševičius.
Anot pašnekovo, prieš kelerius metus Centrinės ir Pietų Europos miškų teritorijas stipriai puolė žievėgraužiai vabzdžiai, dėl kurių išdžiūvo dideli plotai miškų. Tai ypatingai paveikė Baltarusiją ir Ukrainą. Dėl kenkėjų antplūdžio Baltarusijoje teko iškirsti miškingas vietas ir taip susidarė dideli eksportuojamų atliekų ir biokuro kiekiai. Būtent baltarusiškas biokuras sudarė beveik 30 proc. mūsų rinkoje naudojamo kuro, kuris buvo pigesnis dėl gausos bei poreikio jį greitai realizuoti. Kadangi susiklosčiusi situacijas biokuro rinkoje lėmė ženklų kainų mažėjimą, pastaruosius du metus gyventojai turėjo galimybę džiaugtis atpigusiu šildymu.
„Tai išskirtinis atvejis ir panašu, kad Baltarusijoje jau atlikti sanitariniai kirtimai, kurių reikėjo siekiant sukontroliuoti žievėgraužių vabzdžių plitimą. Taip pat ir pačioje Baltarusijoje atsiranda didesnis poreikis smulkintai medienai, nes ten pamažu statomos biokuro elektrinės, katilinės ir celiuliozės bei plokščių fabrikai, kurie naudoja medienos atliekas“, – akcentuoja V. Lukoševičius.
Kaip stipriai augs šilumos kainos?
Kiekviename Lietuvos mieste situacija skiriasi, nes yra daug faktorių, dėl kurių koreguojamos šilumos kainos. Daugelyje šalies miestų šiam rodikliui stipriausią įtaką daro biokuro rinka. Situacija skiriasi tik Vilniuje, kuriame vis dar deginama daug dujų. Visgi pasak LTŠA prezidento, numatoma, kad šį sezoną mokesčiai už šildymą, lyginant su praėjusiais metais, gali būti 10-27 proc. didesni ir nors galutinės kainos dar nėra aiškios, brangimas tikrai bus.
Verta atkreipti dėmesį, kad nors ir negalime kontroliuoti kuro, naudojamo šiluminei energijai išgauti, kainų, galime pasirūpinti savo būstų energiniu efektyvumu. Renovacijoje slypi didžiausias potencialas, siekiant sumažinti išlaidas už šildymą.
„Visi namai turi šilumos apskaitą, kuria išmatuoja realų šilumos suvartojimą. Analizuodami šiuos skaičius matome, kiek konkrečiuose daugiabučiuose šilumos buvo suvartojama prieš renovaciją ir kiek suvartojama po jos. Skirtumai yra milžiniški – vartotojai po būsto modernizacijos gauna sąskaitas, kurios būna 2-3 kartus mažesnės, nei prieš tai buvusios. Ir kol vieni gyventojai tame pačiame mieste už šildymą moka virš 100 Eur, kiti, gyvenantys naujuose arba renovuotuose energetiškai efektyviuose būstuose, už šią paslaugą gali išleisti vos 20 Eur“, – pažymi V. Lukoševičius.
Gyventojų baimės gali tapti realybe
Naujausi visuomenės nuomonės tyrimo duomenys atskleidžia, kas labiausiai kelia nerimą renovuotinų daugiabučių gyventojams. Didžioji dalis respondentų (po 46 proc.) baiminasi, kad šildymo kainos ir toliau ženkliai augs, o renovacija ateityje brangs.
Analizuojant dabartines tendencijas, galimybė, kad šios nerenovuotų daugiabučių gyventojų baimės išsipildys – reali. Tačiau, augant šildymo kainoms, daugiabučio energinio efektyvumo didinimas padės sutaupyti daugiau. Net 59 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų pasisakytų už jų daugiabučio namo renovaciją, net jei tai neišvengiamai sukelia papildomas išlaidas.
