Dėl pasaulinio atšilimo iki 2050 metų gali išnykti ketvirtadalis visų Žemės gyvūnų ir augalų rūšių - tai būtų vienas didžiausių masinių išnykimų nuo dinozaurų laikų, rodo tarptautinės mokslininkų grupės atliktas tyrimas.
Jungtinių Tautų ataskaitoje apie grėsmę augalams ir gyvūnams, pradedant Australijos peteliškėmis ir baigiant Ispanijos ereliais, pademonstruojama, kad pasauliui būtina paremti Kioto protokolą, kuriuo siekiama sustabdyti pasaulinio klimato šiltėjimą dėl žmogaus veiklos.
Keičiantis klimatui iki 2050 metų visame pasaulyje gali išnykti daugiau kaip milijonas - ketvirtadalis visų biologinių rūšių, sakė Anglijos Lidso universiteto gamtos apsaugos profesorius Chrisas Thomasas (Krisas Tomasas).
Straipsnyje, išspausdintame autoritetingame žurnale "Nature", Ch.Thomaso vadovaujami mokslininkai, kurie tyrė aplinką šešiuose pasaulio regionuose, rašo, kad iki amžiaus pabaigos dėl automobilių išmetamųjų dujų ir gamyklų taršos pasaulinė temperatūra gali pakilti iki tokio lygio, kokio nebuvo milijoną ar net 30 mln. metų.
Dėl to gali visiems laikams išnykti daugelis buveinių ir taip pat išmirti milijardai žmonių, kurių išlikimas priklauso nuo gamtos būklės. Pirmiausia turimi omenyje neturtingiausių pasaulio šalių gyventojai.Ši nuodugniausia per visą tyrimų istoriją studija vyko šešiuose, maždaug 20 proc. Žemės sausumos užimančiuose regionuose, kuriems būdinga itin didelė biologinė įvairovė, - Pietų Afrikoje, Brazilijoje, Europoje, Australijoje, Meksikoje ir Kosta Rikoje.
Buvo tiriama 1 103 rūšių augalų, žinduolių, paukščių, roplių, varlių, drugių ir tai, kaip jie reaguoja į temperatūros bei kitus klimato pokyčius. Vandenynuose tyrimai nebuvo atliekami.
Tiriant buvo modeliuojami trys scenarijai - mažų, vidutinių ir didelių klimato pokyčių, kurie buvo pagrįsti Tarpvyriausybinės klimato pokyčių komisijos atliktais tyrimais.
Mokslininkų išvados neguodžia: iki 2050 metų tiriamuose regionuose išnyks nuo 15 iki 37 proc. gyvūnų. "Šias prognozes taikant visam pasauliui ir kitų rūšių sausumos gyvūnams bei augalams, mūsų tyrimo duomenimis, daugiau kaip milijonui rūšių gresia išmirimas", - konstatuoja Ch.Tomasas.
Jis nurodo, kad tai gali būti didžiausio masto rūšių išnykimas nuo to laiko, kai prieš 65 mln. metų išnyko dinozaurai.
Daugumos išnyksiančių rūšių gyvūnai ir augalai nebeteks tinkamos gyventi aplinkos, o kitų rūšių gyvūnai nebegalės migruoti tokiais atstumais, kurių pakanka naujai buveinei susirasti. Jeigu įvykiai rutuliosis pagal mažų klimato pokyčių scenarijų, Žemė neteks 18 proc. rūšių, pagal "realų" scenarijų - 24 proc. rūšių, o pagal labiausiai pesimistišką - 35 procentų.
Studijoje prognozuojama, kad iki 2100 metų pasaulinė oro temperatūra pakils 1,4-5,8 laipsnio pagal Celsijų. Dėl to taip pat gali būti daugiau potvynių, neįprastų karščių, tornadų ir kitokių stichinių nelaimių.
Kuo labiau apribojus "šiltnamio efektą" sukeliančių dujų išmetimą ir akumuliuojant anglį bus galima sumažinti klimato pokyčių padarinius ir išsaugoti nemažai rūšių, teigia tyrimo autoriai. Tačiau kai kurių augalų ir gyvūnų rūšių išnykimas, kaip ir klimato pokyčiai, yra neišvengiami.
“Reuters”-BNS
