Netikėtai spartus Arkties jūrinio ledo tirpimas gali turėti nenuspėjamų pasekmių visai planetai, tvirtina pasaulinį pavojų skelbiantys ekspertai.
Kolumbijos universitetas (JAV) ir aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ įvairių sričių specialistus sukvietė į renginius, skirtus aptarti naujausius JAV nacionalinio Sniego ir ledo duomenų centro (NSIDC) paskelbtus stebėjimų rezultatus, pranešė „Physorg.com“. Jie liudija, kad Arkties vandenyno ledo dangos plotas šiuo metu yra mažiausias nuo pat 1979 metų, kuomet buvo pradėti palydoviniai tyrimai.
Palydovinės nuotraukos rodo, kad šių metų rugsėjo 16 dieną Arkties ledo dangos plotas buvo 3,4 mln. kvadratinių kilometrų. Tai atitinka pačią pesimistiškiausią NSIDC šių metų prognozę, sakoma pranešime.
Pasak okeanografo Wieslawo Maslowskio, kalbėjusio „Greenpeace“ seminare, tarp 1979 ir 2012 metų Arkties ledo danga mažėjo po 13 proc. kiekvieną dešimtmetį, be to, paskutiniaisiais metais šis procesas vis greitėjo. Jei ši tendencija išliks nepakitusi, jau iki šio dešimtmečio pabaigos vasaros metu Arktis liks be ledo, sakė mokslininkas.
Nors naujausi duomenys yra blogesni už anksčiau skelbtas prognozes, NASA klimato ekspertas Jamesas Hansenas pabrėžė, kad jie mokslininkų nenustebino. „Reikia skelbti pavojų visos planetos mastu“, – pareiškė mokslininkas, ypatingą dėmesį atkreipęs į šios problemos suvokimo skirtumą tarp mokslo bendruomenės ir visuomenės.
Vienas didžiausių Arkties regiono šiltėjimo pavojų yra papildomas metano dujų išmetimas iš amžinojo įšalo regionų, sakoma pranešime. Metanas 25 kartus efektyviau už anglies dvideginį sulaiko šilumą atmosferoje, ir papildomos jo emisijos gali dar labiau paspartinti klimato šilimą. Aplinkosaugininko Billo McKibbeno teigimu, Arkties regiono amžinojo įšalo tirpimas ir su tuo susijęs papildomas metano išmetimas į atmosferą turės milžiniškų ir kol kas sunkiai įsivaizduojamų pasekmių klimatui.
