Toks Kauno apygardos teismo kolegijos siūlymas vakar itin nudžiugino nužudyto berniuko motiną M. Kaziukaitytę atstovaujantį advokatą Sigitą Štaraitį. Advokatas naujienų portalui tv3.lt teigė, dar ikiteisminio tyrimo metu siūlęs panaudoti poligrafą, bet nesulaukęs pritarimo iš tyrimo eigą kontroliavusio prokuroro Vytauto Gatavecko.
Anot jo, nors kyla tam tikrų teisinių niuansų dėl poligrafo panaudojimo baudžiamojoje byloje, bet siekiant nustatyti tiesą reikia išbandyti visas įmanomas priemones.
Byloje žioji „skylė“?
S. Štaraitis pakartojo ir, anot jo, nuo pat pradžių nesikeičiančią kaltinamosios gynybinę versiją: „Mūsų versija yra tokia, kad M. Kaziukaitytė savo vaiko nemušė. Nei tą dieną, nei prieš tai, nei niekados. Byloje yra labai didelė „skylė“.
Sakykime kažkur nuo 13 val. iki 17-18 val. Minučių tikslumų dabar to laiko intervalo neįvardysiu. Ta „skylė“ apima laiko tarpą, kol M. Kaziukaitytė buvo išėjusi į Darbo biržą ir kada grįžo. Tai yra didelis laiko tarpas.“
Paprašytas patikslinti savo mintį, advokatas S. Štaraitis tęsė: „Nėra aišku, kad vyko tas kelias valandas. Joks ekspertas neatsakys. Niekas dėl to nepasisakė. Byloje yra duomenų, kas ką matė, kas ką girdėjo ir viskas. O kas toliau vyko? Kas ką žino?
Niekas nežino. Tik pats G. Kontenis. Jis buvo namuose su vaiku. Klausimas, ar toliau vyko muštras, ar nevyko? Pašalinių liudytojų tai nėra. Kažkokių įrodymų – nėra. Bet „skylė“, tai yra. Jei liudytojas teisme sako „aj, kad negirdėčiau triukšmo įsijungiau televizorių garsiau“. Ką daugiau galima apie tai pasakyti.“
Tikisi, kad bus naudinga
Tad poligrafo panaudojimas, anot S. Štaraičio, galėtų padėti nustatyti byloje tiesą. „Toks, mano nuomone, būtų pagrindinis tyrimo poligrafu rezultatas. Tik tiesos nustatymas. Kitų variantų nustatyti tiesai teisėjų kolegija nepasirinko, juos atmetė. Kiek aš supratau, teismas tikisi, kad melo detektoriumi pavyks greičiau viską išsiaiškinti“, - teigė M. Kaziukaitytės advokatas.
Anot jo, teismas vertina faktinius duomenis, kurie nekelia abejonių: „Jei tyrimo poligrafu rezultatai nekels abejonių, tai teismas galės jais remtis. Nemanau, kad aukštesnės instancijos teismas vėliau pasisakytų, kad negalioja, kad negalima buvo tuo remtis. Jei negalima remtis, taip išeitų, kad mes nesistengiame tiesos nustatyti visomis įstatymo leidžiamomis galimybėmis. Šiuo atveju teismas ėmėsi iniciatyvos ir reikia ją sveikinti.“
S. Štaraitis neabejoja, kad poligrafo naudojimas būtų efektyvus daugelyje baudžiamųjų bylų. „Reikia pasižiūrėti pasaulinę praktiką. Juk čia yra labai sunkus nusikaltimas. Dabar tikrina tik tuos, kur valstybės paslaptys saugomos. O kur yra labai sunkus nusikaltimas, tai negalima?
Juk šioje byloje bus sunku priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Ten juk nėra tiek duomenų leidžiančių teigti – tas padarė ar kitas, ar abudu. Visus įmanomus būdus reikia išnaudoti, kad tik pavyktų bent kažkiek sumažinti abejones.
Jei melavo, tai viskas ir paaiškės. Teisėjai taip pat žmonės. Yra tam tikrų abejonių, nuomonių. Jei šis tyrimas padės kažkiek išsklaidyti abejones, reikia jį atlikti“, - pokalbį užbaigė S. Štaraitis.
Esminiai faktai apie šį kraupų nusikaltimą
Žiauriai sumuštas berniukas mirė pernai metų sausio 27-osios rytą Kauno klinikose. Vaikas į ligoninę sausio 25 dieną dėl daugybinių kūno sumušimų pristatytas iš namų Kėdainiuose.
Ekspertai nustatė, kad vaikui suduoti ne mažiau kaip 135 smūgiai, mirtini buvo suduoti į galvą. Turima duomenų, kad vaikas prieš mirtį muštas tris dienas.
Vaiko motinai M. Kaziukaitytei inkriminuojamas tyčinis itin žiaurus savo bejėgiškos būklės mažamečio šeimos nario nužudymas. Kaltinime teigiama, kad ji, „suvokdama, kad ilgalaikiu mušimu ir daugybės kūno sužalojimų padarymu sukelia dideles fizines kančias bei skausmą, itin žiauriai nužudė mažametį, dėl mažametystės esantį bejėgiškoje būklėje, savo šeimos narį“. Moteris taip pat teisiama už piktnaudžiavimą motinos valdžia.
Jos sugyventinis Gediminas Kontenis teisiamas dėl itin žiauraus bejėgiškos būklės mažamečio nužudymo. Jam inkriminuojami ir trys epizodai dėl nežymaus mažamečio sveikatos sutrikdymo. Nužudyto mažamečio tėvas byloje yra pateikęs 300 tūkst. eurų civilinį ieškinį.
Abu sugyventiniai savo kaltę neigia ir verčia ją vienas kitam. Bylos duomenimis, vaiko mirtį sukėlė abiejų sugyventinių veiksmai. Prokuroras yra sakęs, kad smurtą prieš mažametį pora aiškino auklėjimu: jie tikino vaiką baudę už netinkamą elgesį, jeigu jis neklausydavo. Kaltinamajame akte paminėta, kad nusikaltimui įtakos galėjo turėti narkotinės medžiagos, jų pėdsakų rasta tiriant kaltinamuosius.
Byla nagrinėjama neviešuose teismo posėdžiuose. Tyrimo metu apklausta per 120 asmenų, atlikta 12 ekspertinių tyrimų, juos atliko medikai, teismo medicinos ekspertai, psichiatrai, kriminalistai.
