Tiesa, garsūs Lietuvos kulinarai rūpinasi ne tik restoranų svečių sotumu, bet daug laiko skiria ir gamybai su artimaisiais, kuris teikia ne ką mažiau džiaugsmo.
Apie savo šeimos tradicinius patiekalus, mėgstamiausią maistą, gamybą bei artėjančių švenčių laukimą pasakoja garsus virtuvės šefas Deivydas Praspaliauskas.
- Nuolatos sukatės virtuvėje, sėkmingai vadovaujate savo restoranui „Dublis“. Tačiau kiek laiko skiriate valgymui kartu su šeima (pusryčiai/pietūs/vakarienė)?
- Pusryčiai yra neišvengiamai pati linksmiausia ir kol kas, deja, vienintelė mūsų šeimos šventė, kuri kasdien vyksta namuose. Ji užkuria nuotaiką likusiai dienai, nulemia jėgų kiekį ir pagydo, jeigu būnam neišsimiegoję.
- Gaminti Jums – įprasta ir kasdienė veikla. Ar vertinate akimirkas, kai tai darote kartu su šeima?
- Na, manau, jog XXI amžiuje kiekviena jauna šeima kažkur bėga. Bėga ir bėga... O tokios akimirkos, kai išties atsipalaiduoji – ech, jos nuostabios!
- Esate ragavęs daugybės patiekalų, tiek pat ir jų pagaminęs. Tad kuo dažniausiai vaišinate pasisvečiuoti atvykusius draugus ar artimuosius?
- Deja, kol kas namuose esame turėję tik keletą svečių. Kad ir kaip nuobodžiai nuskambės, gamintas patiekalas buvo „chartcutery“, sūris ir pomidorų sriuba.
- Koks mėgstamiausias Jūsų patiekalas?
- Aš virėjas, o tai reiškia, kad 5 minučių bėgyje galiu paragauti visus mėgstamiausius patiekalus, pradedant Tuno kapotiniu, ožkos sūrio salotų, šokoladinio pyrago ir juodos duonos ledų, o baigiant – keisčiausius ir netgi provokuojančius derinius, kurie kitiems niekad nederėtų, o man – atvirkščiai.
- Prekybos centrai jau signalizuoja apie artėjančias gruodžio pabaigos šventes, pastatai puošiami Kalėdinėmis detalėmis. Ar laukiate švenčių maratono?
- Maratonas yra didelis džiaugsmas, nes tik jo metu įgyvendinami susitikimų planai. Kartu tai ir didelis malonumo metas, nes išties didžioji dalis šeimos narių ir bičiulių niekada neverčia manęs gaminti. Aš būnu tik stebėtojas ir, jei labai prireikia, „taisytojas“ kokių nors nepavykusių virtuvės nuotykių.
- Lietuviškos Kūčios turi paprotį – iki 12 val. nakties paragauti netgi 12 patiekalų. Ar laikotės šios tradicijos?
- Esu linkęs paragauti viską, bet tam reikia daug laiko ir pasitikėjimo tais, kurie juos gamina.
- Ar turite šeimoje kokį nors ypatingą patiekalą, kurį visada gaminate per metų šventes?
- Aš Kūčių bei Velykų progoms (mano antros pusės šeimos susitikimuose) visad darau arbatą. Ji vis kitokia ir šiek tiek specifinė. Vienos receptūros niekada nebūna, bet tai pasidaręs vienas iš ritualų vakaro pradžiai.
- Galbūt šeimoje saugote receptą, kurį atmenate dar iš vaikystės (mamos, tetos, senelės)?
- Deja, pačio recepto nebėra. Egzistuoja tik vienas prisiminimas, kuriuo nespėjau susidomėti, nes „baba“ pasitraukė. O aš tik už gerų 10 metų supratau, kad turiu prisiminimą apie jos gaminamą desertą, kuris visad stingdavo ant laipteli, vedančių į palėpę. („Creme brulee“ bei „panna cotta“ desertų viduriukas).
- Papasakojote apie vaikystės papročius, o kokių turite naujų savo šeimos maisto tradicijų?
- Kadangi ilgamečių tradicijų, deja, neturėjau anksčiau, tad nemeluosiu, su jomis labai neskubame, norisi ramiai jas susigalvoti ir įlieti į kasdieninį bei šventinį gyvenimą. Bet esu įsitikinęs, kad į tą sąrašą įeis Danijoje ragauti ir tradicijomis esantys patiekalai. „Ribbensteg Med Rod Kod“ – kiaulienos nugarinė su troškintais raudonaisiais kopūstais, „Krondyrefile Med Valdorf Salad“ – elnienos kumpis su bruknių padažu ir valdorfo salotomis. Tikriausiai desertų favoritas pataps „Risalamand“ – ryžių ir migdolo desertas, kuris valgomas Kūčių ir tik Kūčių vakarą iš vieno didelio puodo. Jame būna paslėptas metų migdolas, o jį radęs asmuo gauna dienos dovaną, kurį įteikia šeimos mama.
