Deimantė neslepia – šiuo metu šalyje ypač daug nežinomybės. Pasak jos, viskas kilo dėl Libaną nustekenusių valdžios veiksmų, sukėlusių elektros bei kuro stygių, o žmonės yra neviltyje:
„Padėtis labai kompleksiška, ir eina neaiškia linkme. Vėliau kažkas gal dar paaiškės. Visoje šalyje žmonės streikuoja dėl elektros, dėl kurios stygiaus ir kuro nėra. Dabar elektros visai mažėja, Beirute išvis prasta situacija.
Esame kalnuose, čia iki mėnesio galo šiek tiek geresnė situacija būti žada. Daug žmonių kalba apie emigraciją, nes nežino, ar galės vaikai būti mokyklose. Politikai išgrobstė šalį iki paskutinio lašo ir toliau tai sėkmingai daro.
Gal daug kas jau būtų išvažiavę, bet kitas niuansas – pinigai bankuose užblokuoti, jų žmonės negali išsivežti iš šalies. O šiaip trūksta vaistų, vaikų pieno, būtiniausių dalykų. Žmonių atlyginimai maži, o su nukritusia pinigų verte apskritai neįsivaizduoju, kaip žmonės čia pragyvena“, – tikina D. Kazėnaitė.
Pasak moters, nors didžioji dalis libaniečių šiuo metu itin sunerimę dėl savo ateities, šios šalies žmonės nelinkę panikuoti – vis vien randa būdų atsipalaiduoti. Paklausta, kaip neramumų krečiamoje šalyje jaučiasi patys, Deimantė tikina nelinkusi to sureikšminti:
„Daug žmonių yra investavę į verslus, kažką čia sukūrę ir yra nežinioje, ar neteks užsidaryti, išvažiuoti. Situacija tikrai skaudi. Beirute žmonės streikuoja, o aplinkui tiesiog laukia, kas bus.
Libaniečiai tokie žmonės – jie, kokia bloga situacija bebūtų, stengiasi būti atsipūtę. Restoranuose, baruose tikrai yra žmonių, visi, kas gali – eina prasiblaškyti
Mes kaip turistai atvažiavome ir išvažiuosime, aš dėl mūsų neišgyvenu ir nedrįstu sureikšminti savo nepatogumų. Mes negalime atostogauti kaip planavome. Čia visada yra gan prastai, visada visko gali būti, bet taip nesitikėjo niekas kad bus.
Mes irgi neturime daug kuro, tik tiek, kiek atvažiavę užsipylėme. Neturistaujame, visi planai sugriuvo. Išeiname pavakarieniauti ir panašiai. Bet vėlgi, tokioje situacijoje negalvoji apie pramogas, kai kiti galvoja, kaip reikės gyventi apskritai.
Dabar kai eini į lauką turi galvoti du žingsnius į priekį, ar veiks liftas ar ne, ar bus kondicionierius, domėtis ir klausti, kada bus elektra. Kalnuose mums paprasčiau, nėra taip karšta“, – pasakoja D. Kazėnaitė.
Kyla klausimas – jeigu Libane tokia prasta situacija, kodėl D. Kazėnaitė su mylimuoju vyko atostogauti? Moteris tikina, nesitikėjusi, kad reikalai taip pablogės ir atvirauja – jei būtų žinojusi, būtų nevykusi: „Čia visada nebuvo gera situacija. Galvojome, aplankysime šeimą, atvežėme vaistų jiems, kitų reikalingų dalykų. Manėme, pabūsime tiesiog čia. Jei būtume žinoję, kokia bus situacija, būtume nevažiavę.
Nežinau, ar man baisu, nebent prasidėtų streikai, žmonės pradėtų daužyti viską aplinkui. Tada reiktų susirinkti daiktus ir skristi lauk. Bet kol kas to nevyksta, visi pakankamai civilizuotai streikuoja“, – kalba žinoma nuomonės formuotoja.
