Jokia paslaptis, kad dailiosios lyties atstovėms mūsų šalyje taikomi kiek kitokie standartai, nei vyrams. Moterys, kurioms arti 30-imt, dažnai jaučia spaudimą kuo greičiau susirasti potencialų jaunikį, susilaukti vaikų ir tapti pavyzdinga žmona. Tačiau realiame gyvenime nėra viskas taip paprasta.
Neseniai 25-ąjį gimtadienį atšventusi D. Andriuškaitė palietė šiuolaikinėms moterims svarbią temą – lietuvius vyrus. Savo mintimis garsus modelis sutiko pasidalinti ir su tv3.lt skaitytojais.
D. Andriuškaitės įrašas:
Sena, gan atsibodusi, bet neišsemiama tema...
Kodėl Lietuvoje tiek gražių moterų, kurios yra nuostabios, protingos, išsilavinusios ir daugelis jų sako, kad nėra vyrų ir visi jie blogi?
Tiesa, blogi ir man blogi, aš to net nebeslepiu ir nebepateisinu, jie blogi ne todėl, kad jie iš esmės yra negeri žmones, o todėl, kad mes pačios juos tokius padarėme. Mes atėmėme iš mūsų vyrų pareigas ir viską darome pačios, nes mes esame per stiprios kažko prašyti ar nesugebėti... Mes išmokome būti moterimis ir vyru vienu metu, todėl vyrams nebelieka nieko kito tik būti moteriškais.
Tada kam mums tas vyras iš viso? Tam, kad niekas nevadintų senmerge, nes Lietuvoje, jeigu tau 25 viršaus tu gauni spaudimą iš mamų, močiučių ir šimtą klausimų, ar jau atsirado koks svajonių jaunikaitis?
Nes jeigu neatsirado su tavim kažkas negerai...
Atsakysiu, Jums, mielosios, kurios jau pradedat panikuoti užpūtusios 25-tąją, 26-ąją ar 30-ąją gimtadienio žvakutę... Viskas su jumis gerai, netgi labai gerai... Blogai yra mūsų tautos mentalitete ir supratime, kad tobula moteris yra natūralu, o vyras jau gali būti koks jis nori būti, nes yra iš ko rinktis... Juk mums vargšelėms vis tiek reiks gimdyti vaikus ir ištekėti... Atbėgsime pačios... O jeigu dar svajonių princas turi gerą darbą, tai iš viso mes laimėjome loterijoje.
Dievaži, norėčiau ir aš lietuvio, ir, kad mano vaikai su savo seneliais ir proseneliais šnekėtų tik lietuvių kalba... Bet kuo toliau, tuo labiau matau, kad to nebus.
Na taip taip, aš juk pati kalta, kad nerandu nuostabaus princo Lietuvoje, kuriam galėčiau atnešti šlepetes kol viena ranka siurbiu namus, o kita verdu valgyti, nes turbūt rasčiau gan nebloga princą ir turėčiau Dievui dėkoti, kad jis dar mane paėmė į žmonas...
Žinot, tai turbūt mūsų mentalitetas ir mūsų pavyzdys augant šeimoje, perdėtas spaudimas moterims...
Dabar keikiat mane, kad ir vėl turiu užsienietį? Ech barakuda susirado pinigų maišą... Visos tos lietuvės tokios! Tada klausimas, kodėl mes matome užsieniečius taip? Nepamirškite, kad užsienyje galimybės kitos, o jeigu baigi gerą universitetą ir dar turi galvą ant pečių, tuomet ir gyvenimo kokybė bus kitokia.
Aš juk nekalbu apie užsieniečius – pietiečius.
Aš kalbu apie normalius, išsilavinusius žmones. Juk turiu gyvą pavyzdį šalia savęs.
Moterys, nustokit bijoti būti vienos, nes jūs neliksit vienos, jūs nebent liksite nelaimingos paskubėję ir pajutę spaudimą, ir pagriebdamos tą, kuris šalia, bet neaišku ar jūsų gyvenimo žmogus. Vyro pareiga medžioti moterį, ją užkariauti, pajusti moters vertę.
Du žmonės nusprendžia prisiekti amžiną meilę prieš Dievą ne todėl, kad atėjo metas ir po to gali būti per vėlu, o todėl, kad jie tiki, jog bus visą gyvenimą kartu, nes jie yra geriausi draugai, meilužiai ir šeima. Juk kai sutikote savo geriausią draugę, ji nepasakė jums, kad dar palauk ir ji nuspręs ar jūs galite draugauti, nes aplink yra dar kelios draugės su kuriomis ji gali būti geriausia drauge? Tas pats ir poroje, abi pusės lygios, abipusiai jausmai lygūs.
