Ilgą laiką paslaptyje ir monopolyje skendėjęs deimantų pasaulis pamažu atsiveria investuotojams. Tačiau ši briliantų žaliava per daug įmantri, kad taptų naujuoju investuotojų auksu.
Deimantų kainų šuolis pastaraisiais metais – žymus. Nuo 1999 iki 2011 metų trijų karatų deimantų kaina pakilo 145 procentais. Kaip ir aukso, taip ir deimantų kainos augimą paskatino finansų krizė, po kurios gelbėdamiesi nuo infliacijos investuotojai pasinėrė į alternatyvas.
Be to, prie deimantų kainos augimo stipriai prisidėjo padidėjusi paklausa Kinijoje bei Indijoje, bet sparčiai gausėjančių Azijos milijonierių poreikiams patenkinti egzistuoja nedidelė ir senkanti deimantų pasiūla. Manoma, kad jau visi didžiausi deimantų šaltiniai yra rasti, o senų kasyklų pajėgumas menksta. Kaip teigiama konsultacijų įmonės „Bain&Company“ ataskaitoje, iki 2020-ųjų deimantų paklausa vidutiniškai augs apie 5,9 proc., o pasiūla per metus susitrauks po 2,7 procento.
Dėl to pradėta kalbėti, kad deimantai gali tapti nauju auksu investuotojams. „Palyginti su investicija į auksą, briliantai pasižymi didžiule finansų koncentracija. Vieno karato (0,2 g) brilianto kaina lygi pusei kilogramo aukso, – deimantų privalumus aiškina Petras Zykas, Baltijos šalyse atstovaujantis deimantų investicijų įmonei DIC. – Saugumo faktorius irgi ne paskutinėje vietoje, aukso fizinės savybės (kietumas) nepalyginamos. Be to, nors aukso kainų grafikai – kylantys, jie išsiskiria gana žymiais svyravimais.“
Deimanto pirkimas
Vienas elementariausių būdų investuoti į deimantus – tiesiog įsigyti deimantinį briliantą. Tą geriausia daryti per prekiautojus investiciniais deimantais, nes juvelyrai užsideda antkainius, jiems galioja pridėtinės vertės mokestis. P. Zykas teigia, kad investiciniai briliantai būna nuo vieno karato ir atitinka švarumo bei skaidrumo reikalavimus. Be to, deimantas privalo turėti žinomos pasaulinės gemologinės laboratorijos sertifikatą.
„Kai klientas nutaria investuoti, pirmiausia aptariama suma, taip pat ar norėtų investuoti į vieną didesnį, ar du ir daugiau mažesnių, – pasakoja P. Zykas. – Vieno karato akmenukas kainuoja apie 25–30 tūkst. litų. Patariame investuoti 4–5 metams. Mokesčių sistema nenumato išskirtinio investuotojo pajamų apmokestinimo.“
Pasak P. Zyko, jo atstovaujama įmonė – Antverpeno briliantų biržos akcininkė ir narė, todėl po investicinio laikotarpio yra įpareigota nupirkti iš investuotojo briliantą. „Rapaport“ metinėje ataskaitoje teigiama, kad 2001-aisiais už 1000 JAV dolerių, investuotų į penkių karatų deimantą, 2011 metais būtų buvę galima gauti 1645 JAV dolerius.
Deimantus verčia auksu
Pastaruoju metu siekiama, kad būtų galima investuoti ne vien į pačius briliantus, bet ir į fondus, susietus su deimantais. Panašiai, kaip daroma su auksu ar nafta. Tokių fondų kol kas yra labai nedaug.
Pernai atidarytas aktyviai valdomas fondas „Physical diamond fund“. Minimali investuojama suma – 100 tūkst. JAV dolerių, tad jis skirtas stambesniems investuotojams. Niujorko biržoje taip kotiruojamas „PureFunds ISE dimond/gemstone ETF“. Tačiau šis fondas seka ne deimantų kainas, o 20–30 įmonių, kurios išgauna deimantus, tad susiduriama su įmonės rizika.
Tokiems fondams sunku įsitvirtinti, nes nustatant deimantų kainas trūksta skaidrumo. Internete yra daug deimantų biržų, kurios stengiasi sukurti kainų standartą, bet jos dažniausiai žymi siūlomas kainas, o ne tas, kuriomis iš tikrųjų parduodami deimantai. Be to, priešingai nei auksas ar nafta, deimantai neturi aiškių standartų kainai nustatyti.
Kiekvieną briliantą reikia vertinti atskirai remiantis tokiais veiksniais kaip pjūvis, spalva, karatas ir skaidrumas, ne tik svoris. Šie keturi kintamieji lemia didžiulę deimantų įvairovę, todėl vertintojų siūlomos kainos gali skirtis iki 30 proc.
Tomas Lydonas, „Global Trends Investments“ prezidentas CNBC teigė, kad fondų kūrėjai su pasipriešinimu į deimantų rinką bando įvesti standartizuotą kainą. Pasak jo, deimantų industrijai patinka „faktas, kad kaina ne visada aiški – tokiu būdu jie pelnosi“.
Sunkiai suprantami
Pasak „Swedbank“ maklerio Andriaus Šumino, daug investuoti į deimantus galima tik labai gerai išmanant šią sritį. „Pasinerti, investuoti į deimantus būtų galima tik turint labai didelę patirtį, nes bendrame portfelyje, kuriame yra, tarkime, ir vertybinių popierių ir nekilnojamojo turto, jie užimtų tikrai nedidelę dalį“, – sako jis ir priduria, kad net patys fondai, susieti su deimantais, buvo įkurti kaip galimybė investuotojams paįvairinti investicijų portfelį.
Investuotojus nuo deimantų šiek tiek atbaido industrijos paslaptingumas. Galima sakyti, kad šimtmetį rinką kontroliavo viena įmonė „De Beers“. Jai priklausė pagrindinės pasaulio kasyklos, ji diktuodavo deimantų kainas. Per pastarąjį dešimtmetį „De Beers“ prarado monopolį, bet rinkoje vis tiek dominuoja tik saujelė bendrovių. „De Beers“ kartu su Rusijos įmone „Alrosa“ valdo 60 proc. rinkos. Britų-australų kalnakasybos įmonė „Rio Tinto“ iškasa dar 20 proc. visų pasaulio deimantų. Tokia maža rinkos fragmentacija nebūdinga, pavyzdžiui, aukso rinkai.
Pasak A. Šumino, nors susidomėjimas deimantais išliks, jie neturėtų populiarumu pralenkti aukso, nes šis tiesiog aiškesnis. „Tikriausiai susidomėjimas deimantais ir paklausa išliks, bet ar artimiausiu laiku jie galėtų aplenkti auksą populiarumu – labai abejočiau, – sako makleris. – Deimantų yra įvairių – ir spalvotų, ir šlifuotų, nešlifuotų. Su auksu šiek tiek paprasčiau. Jis privalo būti nebrokuotas ir turėti prabą. Aukso paklausa išliks didesnė, nes pats produktas paprastesnis.“ FAKTAI: Deimantų rinka Daugiau nei šimtą metų deimantų rinką praktiškai kontroliavo viena bendrovė – „De Beers“ 2001 m. „De Beers“ pagaliau prarado monopolį deimantų rinkoje 2005-aisiais pirmą kartą deimantų kainą pradėjo kontroliuoti rinkos dėsniai 2011 m. deimantų kainos pasiekė nematytas aukštumas Pernai kainos šiek tiek krito, bet šiemet vėl tikimasi, kad deimantai brangs
