Bylos kaltinamajame akte rašoma, jog buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis galimai siekė pakenkti Gabrieliui Landsbergiui būti išrinktam Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose, vykusiuose 2015 metais.
Liudijime teisėsaugai buvęs konservatorius Mantas Adomėnas atskleidė, kad R. Kurlianskio prašymu dalyvavo partijos pirmininko rinkimuose. Be to, anot M. Adomėno, R. Kurlianskis jam yra sakęs, kad koncernui „MG Baltic“ būtų gerai, jei partijos pirmininke taptų I. Degutienė. Ir išties, antrajame partijos pirmininko rinkimų ture G. Landsbergis varžėsi su I. Degutiene.
Klausė nuomonės apie pataisas
Kitam konservatoriui Laurynui Kasčiūnui TS-LKD už santykius su „MG Baltic“ metams buvo suspendavusi narystę. Buvęs I. Degutienės patarėjas L. Kasčiūnas pripažino bendravęs su R. Kurlianskiu „MG Baltic“ patalpose, verslininkas jo prašė pasidomėti, kokia bus I. Degutienės, tuo metu buvusios Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narės, pozicija dėl tuometinio Seimo nario Šarūno Gustainio registruotų pataisų Vartojimo kredito įstatymo pataisų.
Pati I. Degutienė teismui sakė R. Kurlianskio nepažįstanti.
„Buvau pakviesta ikiteisminiame tyrime, nes mano buvęs patarėjas, ne politikas, o politologas Laurynas Kasčiūnas, buvo pas mane atėjęs pasiteirauti apie greitųjų kreditų įstatymą. Jam buvo įdomu, nes jis sakė, kad kaip politologas nieko nesupranta. Buvo viena Gustainio pataisa. Jis klausė, kokios esu pozicijos ir kaip balsuosiu komitete. Tuomet jam pasakiau, kad palaikysiu Lietuvos banko poziciją“, – teisme liudijo I. Degutienė.
Anot teisėsaugos, Š. Gustainis, vykdydamas R. Kurlianskio prašymą, 2015 m. spalio–lapkričio mėn. Seime registravo pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto ir balsavo, kad projektas būtų priimtas. Pataisomis siekta sušvelninti vartojimo kreditų industrijų reglamentavimą, kad greituosius kreditus išduoti būtų paprasčiau.
Norėjo susitikti
Taip pat R. Kurlianskis L. Kasčiūno prašė suorganizuoti susitikimą su I. Degutiene. L. Kasčiūnas parlamentarei užsiminė apie tai, o I. Degutienė jam patarė vengti kontaktų su verslininkais ir nurodė palaikanti Lietuvos banko pateiktas pataisas dėl Vartojimo kredito įstatymo. Tuo metu L. Kasčiūnas dar nepriklausė TS-LKD.
„Aš asmeniškai su verslininkais niekada per savo darbą Seime nesusitikdavau. Jeigu būdavo kažkokie klausimai ar elektroniniu paštu, tai aš pasiūlau ateiti į frakciją ir kalbėtis su frakcija, kokia yra bendra mūsų pozicija“, – kalbėjo I. Degutienė.
Paklausta, kaip L. Kasčiūnas suformulavo jai užduotą klausimą, I. Degutienė teigė, kad jis paprašė jos paaiškinti, kodėl konservatorių frakcija priėmė sprendimą palaikyti Lietuvos banko, o ne Š. Gustainio pataisas, ir ar galėtų tai išdėstyti R. Kurlianskiui.
„Nemačiau jokios prasmės kažkam dar aiškinti, todėl pasakiau ne“, – sakė I. Degutienė.
2015 m. Lietuvos bankas Seimui pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekta sugriežtinti greitųjų kreditų išdavimą. Siūlyta nuo 200 iki 75 proc. riboti palūkanas, nustatyti maksimalų 180 dienų terminą delspinigiams skaičiuoti, delspinigius nustatyti iki 0,5 proc. per dieną, o kreditų neišduoti, jei kreditas jo gavėjui atsieina 40 proc. jo pajamų.
Seimo narė nežino, kaip L. Kasčiūnas buvo susijęs su R. Kurlianskiu, bet sakė supratusi, kad jiedu pažįstami. Taip pat I. Degutienė teismui sakė nežinanti, ar verslininkas jos padėjėją galėjo remti finansiškai. Po šio pokalbio I. Degutienės ir L. Kasčiūno santykiai, jos teigimu, atšalo.
„Man tiesiog buvo nemalonu. Kiekvienas žmogus turi savo poziciją. Per daug seniai esu politikoje. Man mano garbė yra labai svarbi ir visai nenoriu painiotis ten, kur nesipainioju. Man buvo labai keista ta elgsena, juo labiau, kad žmogus žinojo, kad aš su niekuo nesusitikinėjau“, – pasakojo I. Degutienė.
Degutienė „labai painiojasi“
Pats R. Kurlianskis teigia, kad I. Degutienė savo liudijime „labai painiojasi“, tačiau negali įvardinti, kur parlamentarė painiojasi konkrečiai, nes pirma R. Kurlianskis nori duoti parodymus teisimui.
„Aš su Kasčiūnu apie tai kalbėjau. [Prašiau] paklausti, kokia nuomonė, man įdomu buvo, tiesiog įdomu. Požiūris gali būti neigiamas arba teigiamas. Jeigu pastebėjote, posėdyje pati I. Degutienė patvirtino, kad Kasčiūnas mano vardu nieko neprašė jos“, – žurnalistams po posėdžio kalbėjo R. Kurlianskis.
Byloje – aštuoni kaltinamieji
Amžiaus byla vadinamoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje kaltinimai pateikti penkiems fiziniams ir trims juridiniams asmenims.
Darbo partijai įtarimai pateikti dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, Liberalų sąjūdis įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o koncernas „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė ar tarėsi dėl kyšių su tuometiniu „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose.
Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis įtariamas dėl prekybos poveikiu, kyšininkavimo ir neteisėto praturtėjimo, buvusiam šios partijos vicepirmininkui G. Steponavičiui pateikti įtarimai piktnaudžiavimu, buvusiam Vilniaus miesto tarybos nariui Š. Gustainiui – kyšininkavimu. V. Gapšys įtariamas dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, R. Kurlianskis – dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.
Valstybinį kaltinimą palaiko prokuroras Justas Laucius. Bylą nagrinėjančią teisėjų kolegiją sudaro pirmininkė Nijolė Žimkienė, Jurgita Kolyčienė ir Ugnius Trumpulis.
