Kablelį šiame sakinyje anksčiau ar vėliau teks padėti sostinės valdininkams, jau antrus metus vilkinantiems modernios komunalinių atliekų jėgainės statybas Vilniuje.
Valdininkams nė motais, kad netylant tuštiems ginčams dėl jėgainės statybų Lietuvą netrukus bus galima vadinti sąvartynų karalyste.
Sumažintų taršą.
Lietuvoje gajus skeptikų skleidžiamas mitas, kad planuojama statyti atliekų jėgainė - baisus taršos objektas, apnuodysiantis sostinę.
"Reikėtų suprasti, kad gamykla neišdygs vietoj sunaikinto botanikos sodo ar vaikų žaidimo aikštelės. Jėgainės statybos numatytos pramoninėje zonoje, kurioje stūkso vienas taršiausių objektų sostinėje - Vilniaus 3-ioji termofikacinė elektrinė. Čia kasmet sudeginama tūkstančiai tonų gamtinių dujų ir mazuto, kurių naudojimas šilumos gamybai yra kur kas taršesnis nei atliekų", - teigė Vilniuje planuojamos Regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos generalinis direktorius Raimondas Petreikis.
Anot jo, jėgainėje planuojamos deginti atliekos pakeistų dalį taršaus termofikacinės elektrinės kuro, todėl sostinės gyventojai kvėpuotų švaresniu oru. Atliekų jėgainėms nustatytos ypač griežtos Europos Sąjungos (ES) normos skirtingiems teršalams yra nuo kelių iki keliasdešimt kartų griežtesnės nei taikomos gamtinėmis dujomis ar mazutu kūrenamoms didelės galios jėgainėms.
Pavyzdžiui, vidutinė kietųjų dalelių paros norma, taikoma atliekų deginimo jėgainėms, yra 10 mg/m, o mazuto katilams - 50 mg/m. Vidutinė išmetamo CO paros norma jėgainėms yra 50 mg/m, o dujinėms katilinėms - 300 mg/m, mazuto katilams - net 400 mg/m. Atliekų deginimo kogeneracinės jėgainės privalo neviršyti 0,6 mg/m sunkiųjų metalų vidutinės paros normos, o mazuto katilinėms šiai teršalų rūšiai apribojimai iš viso nėra taikomi.
Šimtamečiai argumentai
Realių argumentų neturintiems atliekų deginimo skeptikams nebelieka nieko kito, kaip žmones gąsdinti prieš daugiau nei 100 metų išsakytomis mokslininkų mintimis apie taršą. Tai beprasmis visuomenės bauginimas, neturintis nieko bendra su realia situacija, ekspertų išvadomis ir pažangių pasaulio valstybių praktika", - sakė R.Petreikis.
Anot jo, žmonės bauginami spaudos puslapiuose skelbiamomis mokslininkų citatomis, prikeltomis iš 1893 metų. "Nuo to laiko mokslo pažanga gerokai pasistūmėjo į priekį - šiandien pasaulyje energijos gamyba iš atliekų yra laikoma ekologiškiausia ir pažangiausia komunalinių atliekų utilizavimo technologija, pasižyminčia mažiausiu poveikiu aplinkai", - teigė R.Petreikis.
Europoje - 430 jėgainių
Pažangios pasaulio valstybės jau seniai nebesibaimina atliekų deginimo baubų, o gyventojai nesipiktina jėgainėmis, kuriamomis ne pramoninėse zonose, o miestų centruose - vos per gatvę nuo daugiabučių namų. Tarp tokių miestų - Kopenhaga, Viena, Londonas, Monakas, Tokijas.
Tokius pavyzdžius pateikė spalio mėnesį Vilniuje įvykusioje tarptautinėje konferencijoje "Iššūkis Lietuvos energetikai: švaistyti galimybes ar pasinaudoti Europos Sąjungos patirtimi" dalyvavę ES energetikos ekspertai.
"Komunalinės atliekos priskiriamos atsinaujinantiems energijos ištekliams, todėl jų naudojimas šilumos ir elektros gamybai yra plačiai taikomas visose ES valstybėse senbuvėse. Atliekų naudojimas energijos gamybai yra daugeliu parametrų geresnis nei jų kaupimas sąvartynuose", - teigė Tarptautinės centralizuoto šilumos tiekimo, centralizuoto vėsinimo ir kombinuotos šilumos bei elektros energijos gamybos asociacijos EUROHEAT & POWER viceprezidentas Lauersenas Birgeris.
Anot jo, šiuo metu Europoje veikia daugiau kaip 430 kogeneracinių jėgainių, gaminančių didelį kiekį energijos, kuri centralizuotais tinklais tiekiama vartotojams.
"Geriausias būdas atsikratyti niekuo nepagrįstos komunalinių atliekų jėgainių baimės - nuvykti į šiuo metu veikiančias jėgaines, gaminančias energiją iš komunalinių atliekų, Kopenhagoje, Malmėje, Vienoje, Stokholme, Paryžiuje ar Osle ir įsitikinti jų nauda šiems miestams ir jų gyventojams", - sakė L.Birgeris.
Vokietija didina jėgainių skaičių
Anot Vokietijos šilumos ir elektros asociacijos AGFW generalinio direktoriaus Wernerio R.Lutscho, Vokietija pastaruoju metu aktyviai investuoja į jėgaines, kuriose energija gaminama iš komunalinių atliekų.
Nuo 2005 metų iki šiandien energijos gamybai sunaudojamų atliekų kiekį ši šalis padidino 12,5 mln. tonų per metus. Šiuo metu Vokietijoje veikia 67 kogeneracinės jėgainės, kurios šilumos ir elektros gamybai kasmet sunaudoja daugiau negu 18 mln. tonų komunalinių atliekų.
"Šis žingsnis leido ne tik sumažinti aplinką teršiančių sąvartynų, bet ir papildomai sukurti 15 tūkst. naujų darbo vietų", - teigė W.R.Lutschas. Anot jo, Vokietija nuolat siekia mažinti sąvartynų teritorijas - artimiausiu metu šios šalies šiukšlynuose ketinama uždrausti laidoti neišrūšiuotas komunalines atliekas.
Sąvartynų kraštas
O Lietuvoje prieš gamtą niokojančių sąvartynų plėtrą užmerkiamos akys. Šiandien turime net 10 naujų regioninių sąvartynų, kurių teritorija, kaupiantis komunalinėms atliekoms, nuolat plečiasi.
Vietos jau dairomasi naujam šiukšlynui, kuris netolimoje ateityje pakeis ir daug visuomenės aistrų sukėlusį Kazokiškių sąvartyną. Šiuo metu užpildyta jau daugiau nei 10 proc. šalia istorinių Kernavės piliakalnių įkurto Kazokiškių sąvartyno teritorijos, kurią buvo planuota eksploatuoti net 20 metų.
Sąvartynuose pūvant komunalinėms atliekoms, susidaro šiltnamio efektą sukeliančios metano dujos ir kiti įvairūs žmogui pavojingi teršalai. Skirtingai nei moderniose atliekų jėgainėse, sąvartynuose kenksmingų medžiagų neįmanoma sunaikinti.
Anot R.Petreikio, atliekų jėgainės statybos tiesiogiai susijusios su sąvartynų teritorijų mažinimu. "Vilniuje pastačius modernią jėgainę, komunalinių atliekų kiekį šalies sąvartynuose galima būtų sumažinti iki penkių kartų. Per metus jėgainėje įmanoma naudingai utilizuoti iki 250 tūkst. tonų komunalinių atliekų, kurios šiandien laidojamos sąvartynuose", - teigė R.Petreikis.
Faktai
Atliekų naudojimas modernioje jėgainėje Vilniuje, palyginti su atliekų šalinimu Kazokiškių sąvartyne ir gamtinių dujų deginimu kartu paėmus, leistų sumažinti šių teršalų išmetimus:
- žmogui nuodingų ir fotocheminį smogą sukeliančių medžiagų - net 1200 kartų;
- aplinką rūgštinančių medžiagų - 320 kartų;
- klimatą šildančių dujų - 12 kartų;
- vandens telkinių užžėlimą skatinančių eutrofizuojančių medžiagų - beveik 2 kartus.
Jonas VYŠNIAUSKAS
