Degalinių švieslentėse sužibs nauji skaičiai: atsakė, kas laukia vairuotojų

Degalinių atstovai palygino degalų kainas dabar su didžiausiu šuoliu ir papasakojo, nuo ko priklauso tiek mažmeninės, tiek didmeninės jų kainos.

Pašnekovų teigimu, dyzelinas pastaruoju metu pinga ir galimai degalų kainos pamažu grįš į prieš karą Ukrainoje buvusį lygį.

Degalinių atstovai paaiškino, kodėl kuro kainos skiriasi ne tik tarp skirtingų tinklų, bet ir tarp tos pačios įmonės degalinių. Taip pat nurodė, kaip patikrinti, kurioje degalinėje degalai realiu laiku yra pigiausi.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lenkijos „Orlen“ nutraukė paskutinę naftos sutartį su Rusija

Vidaus vandenų laivai lengvata dyzelinui iki šiol naudojosi neteisėtai

Kai kuriose degalinėse dyzelino kaina tapo mažesnė nei benzino: atskleidė, ar kainos kris ir toliau

Degalų kainos grįžta į ikikarinį lygį

„Circle K Lietuva“ degalų kategorijos vadovo Baltijos šalims Roko Laurinavičiaus teigimu, visos be išimties aplinkybės ir tradiciniai degalų kainai įtakos turintys faktoriai pernai nublanko prieš Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.

Karas supurtė ir naftos, atitinkamai ir degalų rinką, o pastarųjų kainos ryškiai šoko į viršų.

Vis tik, pašnekovo nuomone, turėjęs būti „brangus ir sunkus“ žiemos sezonas praėjo sąlyginai sklandžiai. Sankcijos Rusijos naftos produktams pastarųjų kainą spaudžia žemyn, pasaulis prisitaikė prie pakitusių tiekimo grandinių, kainų mažėjimui palankios ir bendros biržos tendencijos.

Pasak degalinių tinklo atstovo, kalbant apie dyzelino kainos mažėjimą, kaip tik baigiasi žiemos sezonas ir šiltojo laikotarpio metu nebereikia arktinio dyzelino.

Kaip tik šiuo metu kainos reikšmingai juda mažėjimo kryptimi, sako R. Laurinavičius. Tai lemia biržos kainų pokyčiai, o ir rinka pereina prie tarpinės, pereinamosios sezoninės dyzelino klasės, kas taip pat formuoja degalų kainą.

„Žinoma, degalų kainų judėjimas žemyn yra nuosaikesnis, palyginti su karo pernai nulemtu staigiu šuoliu į viršų, todėl vartotojams galbūt mažiau pastebimas.

Pozityviu elementu įvardinčiau tai, kad dyzelino ir benzino kainų paritetas jau grįžta į ikikarinį lygį, kai litras benzino kainavo daugiau nei dyzelinas“, – savo įžvalgomis dalinosi „Circle K Lietuva“ atstovas.

Dyzelinas atpigo 40 centų – kodėl tik dabar?

Kainų palyginimo portalo „Pricer.lt“ įkūrėjo Arūno Vizicko vertinimu, pastovumu pasižymi didesnių kainų lyderiai – degalinės „Viada“ ir „Circle K“. Ten kuras įprastai būna brangiausias, tačiau reikia nepamiršti, kad degalinės kartais taiko tam tikras nuolaidas.

Specialisto teigimu, mažesnių kainų lyderiai dažnai būna tie patys – tai yra lietuviški tinklai, kurie dažniausiai siūlo mažesnę kainą. Pavyzdžiui, „Jozita“, o kartais ir „Skulas“ dėl mažesnių kainų neretai rungiasi tarpusavyje.

„Viada“ degalinių tinklo Mažmeninės prekybos direktorius Vytautas Bacevičius nurodė, kad šiuo metu degalų kainų vidurkis „Viada“ tinkle Lietuvoje svyruoja nuo 1,50 iki 1,55 euro už litrą.

Jo teigimu, degalų kainos nuolat svyruoja. Didžiausias kainų šuolis per pastarąjį pusmetį buvo praėjusių metų spalį. Tuo metu kainų vidurkis buvo toks: A95 – 1,75 Eur/l, DK – 1,95 Eur/l, SND – 0,79 Eur/l.

„Tad šiuo metu kainos, lyginant su tuo laikotarpiu, vidutiniškai atpigo: benzinas 0,20 Eur/l, o dyzelinas – net 0,40 Eur“, – komentavo pašnekovas.

Kalbėdamas apie mažmeninę rinką „Pricer.lt“ atstovas pamini, kad labai stipriai krito didmeninė dyzelino kaina, tačiau ilgą laiką degalinėse ta kaina vis tiek nesikeitė.

A. Vizickas teigia, kad dabar jau matomas tam tikras reikšmingesnis atsitraukimas. Jis pastebi, kad degalinėse litras dyzelino kainuoja apie 1,4 euro ir atpigo reikšmingiau negu benzinas, nes visą žiemą jis buvo brangesnis.

„Tokią dyzelinio kuro kainų tendenciją galima paaiškinti turbūt taip, kad, nors ir buvo šilta žiema, iš pradžių buvo nerimaujama, kad žiemos laikotarpis bus itin šaltas. Dėl to dyzelinas buvo perkamas nemažais kiekiais ir saugomas saugyklose.

Dabar turbūt to dyzelio rinkoje yra užtektinai iki kito sezono ir dėl to jo kaina yra mažesnė. Tai iš esmės rodo, kad ir paklausa yra sumažėjusi. O benzino kainos, palyginti su kovo 14 d., galbūt keliais centais „pašokinėjo“ į viršų ir žemyn“, – komentavo pašnekovas.

Nuo ko priklauso galutinė kaina klientui?

„Pricer.lt“ įkūrėjas, kalbėdamas apie žaliavinę naftą, pažymėjo, kad visai neseniai buvo priimtas sprendimas mažinti naftos gavybą. O tai pašokdino naftos kainas į viršų, nors dabar jos ir stabilizavosi. 

„Priežastys, kodėl gavyba mažinama, yra dvi: nestabilumas bankinėje sistemoje, nes pradėjo griūti bankai JAV, Europoje. Kitas dalykas – vis labiau stiprėja recesinės nuotaikos, atitinkamai mažiau vartojama naftos. Norint palaikyti kainą, tas naftos kartelis atitinkamai mažina gavybą“, – įžvalgomis dalinosi A. Vizickas.

Anot pašnekovo, didmeninėje rinkoje žaliavinės naftos šuolio kol kas nebuvo užfiksuota, nes, nepaisant visko, vis tiek egzistuoja kontraktai. Tačiau jis neslepia, kad tas dalykas galbūt vėliau šiek tiek atsispindės.

Anot „Viada“ tinklo atstovo, vertinant bendrą pasaulio ekonomiką ir ateities perspektyvas, akivaizdu, kad prognozuoti degalų kainas tampa ypač sudėtinga. Jis taip pat pamini, kad ekonomistai gyvena recesiniais lūkesčiais: kylančios palūkanų normos, bankų krizės.

„Lygindami šių ir praėjusių metų pirmuosius mėnesius matome, kad mažmeninė degalų rinka Lietuvoje krito apie 2,3 proc., keitėsi ir mažmeninės degalų kainos. Jos didžiąja dalimi priklauso nuo taikomų mokesčių (akcizo ir PVM) ir didmeninių produktų kainų. Didmeninę benzino, dyzelino kainą iš esmės lemia naftos kaina ir dolerio kursas euro atžvilgiu“, – komentavo V. Bacevičius.

Paklausus, kodėl kuro kainos degalinėse skiriasi, pašnekovas atsakė, kad mažmeninės degalų kainos priklauso nuo didmeninių degalų kainų rinkoje. O didmeninę degalų kainą nulemia pasaulinės naftos kainos, dolerio / euro kurso pokyčiai ir, žinoma, perdirbėjo marža.

Jis pridūrė, kad mažmeninė degalų kaina nemažai priklauso nuo valstybės nustatytų mokesčių t. y. akcizų ir PVM, kurie sudaro apie 50 proc. degalinėse matomos kainos. Didmeninė produktų kaina sudaro daugiau nei 40 proc. galutinės degalų kainos, o degalinių tinklų marža – tik iki 10 proc. maržos. 

„Degalinių maržos dėka dengiame degalinių eksploatacijos sąnaudas, darbuotojų atlyginimus, diegiame naujoves. Lyginti kainų degalinių švieslentėse tiesiogiai nereikėtų, nes be minimų sąnaudų kiekvienas degalinių tinklas turi skirtingas lojalumo programas. Vieni turi nuolaidų kortelių sistemą, kiti pritaiko nuolaidas atsiskaitant grynaisiais kasoje ir pan.“, – kalbėjo tinklo atstovas.

Kainos gali skirtis ir to paties tinklo degalinėse

Bendrovės „Neste Lietuva“ generalinė direktorė Julija Matisonė įvardijo, kad degalų kainų skirtumai priklauso nuo tokių veiksnių, kaip naftos produktų užpirkimo kaina, mokesčiai, vietinė konkurencinė aplinka. Didelę įtaką degalų kainoms daro globalūs įvykiai bei didžiausiose pasaulio ekonomikose vykstantys procesai.

„Šios kompleksinės priežastys lemia, kad degalų kainos kinta dinamiškai ir gali skirtis net degalinėse, esančiose tame pačiame mieste – taip yra reaguojama į konkurencinę aplinką, esančią aplink degalinę, mikrorajone ir visame mieste“, – kalbėjo atstovė.

„Circle K Lietuva“ atstovas nurodė, kad šiuo metu vidutinė benzino ir dyzelino kaina tinkle atitinkamai yra 1,55 ir 1,54 euro už litrą. Tačiau, jei naudojamasi lojalumo programa ir kitais pasiūlymais, reali galutinė litro degalų kaina yra dar mažesnė.  

R. Laurinavičius atkreipė dėmesį, kad atskirose degalinėse, net jei jos priklauso tam pačiam tinklui, degalų kainos gali varijuoti dėl degalinės lokacijos, apyvartumo, kokiomis degalų rūšimis ji prekiauja (įprastas ar „premium“ segmentas, sezoniniai degalų priedai ir pan.), kokias turi atsargas, kaip elgiasi artimiausi konkurentai, kokią taiko lojalumo programą bei riboto laiko akcijas.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad „Circle K Lietuva“ savo puslapyje nuolat skelbia, kuriose degalinėse konkreti degalų rūšis kainuoja pigiausiai. Šią informaciją galima patikrinti čia.

Pigiausias kuras Baltijos šalyse ir prognozės

R. Laurinavičius pabrėžė, kad „Circle K Lietuva“ yra mažmeninės degalų rinkos žaidėjas, tad laikomasi principo nespėlioti, kokios bus didmeninės kainos.

Pašnekovo teigimu, tinklas remiasi oficialiai skelbiamais duomenimis, kurie rodo, kad dabar naftos perdirbimo gamyklos publikuojamos didmeninės, pereinamosios F klasės dyzelino kainos yra mažesnės nei 95 markės benzino.

Jis paminėjo, kad tai jau atsispindi didžiojoje Lietuvos dalyje, o netrukus degalinių švieslenčių kainos turėtų pasiekti panašų paritetą kaip ir didmeninių kainų skirtumai produktų kategorijose.

„Atkreipčiau dėmesį, kad degalinėse, į kurias degalai tiekiami ne iš nuosavų terminalų, dažnai galima pastebėti greitesnius pokyčius, nes ten laikomos žemesnės degalų atsargos, todėl kainas jos gali adaptuoti lanksčiau. Vis dėl to, atsargų valdymo struktūra daug lemia, kad kintant kainoms neigiama įtaka vartotojams būtų minimalizuota“, – komentavo R. Laurinavičius.

Anot jo, degalų kainas ir toliau lems pasaulinės tendencijos, dolerio ir euro kurso santykis (standartinė prekybos valiuta yra JAV doleris), naftos išgavimo apimčių pokyčiai, logistika, didmeninės kainos bei kitų faktorių visuma.

Kaip skelbė BNS, vidutinė benzino kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo vienu centu (iki 1,53 euro), o dyzelinis kuras atpigo dviem centais (iki 1,46 euro), rodo ketvirtadienį Lietuvos energetikos agentūros (LEA) paskelbta degalų kainų pokyčių apžvalga.

Kaip pastebi LEA, degalų kaina Lietuvoje šiuo metu yra 10 proc. mažesnė nei praėjusių metų balandžio pradžioje, kai benzinas kainavo 1,7 euro, o dyzelinis kuras – 1,78 euro. Pažymėtina, kad Lietuvoje degalai išlieka pigiausi Baltijos šalyse.