Būtent tuomet, kai vasaros atostogų metu galime (arba esame priversti) skraidyti dažniau ir tolimesnius atstumus, vis pasirodo naujų mokslinių tyrimų, kurie sieja skraidymą lėktuvu su didesne grėsme sveikatai, taip į kelionę susiruošusiems atostogautojams keldami paniką.
Bet kiek iš tiesų pavojinga dažnai skraidyti lėktuvu – jei dirbate, pavyzdžiui, stiuardese ar stiuardu, arba jei darbo reikalais tenka dažnai skraidyti?
Pamėginsime tai išsiaiškinti pasitelkdami mokslinius tyrimus, kartu su Saverijumi Cinieri, Brindisio „Perrino“ ligoninės Italijoje onkologijos skyriaus vadovu.
Stiuardesėms ir stiuardams gresiantis pavojus
Prieš kelias dienas žurnale „Environmental Health“ publikuotas Harvardo universiteto tyrimas atskleidė, kad skrydžių palydovai dažniau suserga odos, gimdos, žarnyno ar skydliaukės vėžiu.
Mokslininkai ištyrė daugiau nei 5 tūkstančių amerikiečių stiuardų ir stiuardesių duomenis ir juos palygino su 3 tūkstančių kitokius darbus dirbančių panašaus socialinio ir ekonominio statuso vyrų ir moterų duomenimis.
Nustatyta, kad stiuardesių tikimybė susirgti vėžiu yra 3,4%, o kitų moterų – 2,3%. Taip pat skrydžių palydovės turi susitaikyti su didesne gimdos kaklelio (1% vietoj 0,70%), žarnyno (0,47% vietoj 0,27%) ir skydliaukės (0,67% vietoj 0,56%) vėžio rizika.
Paaiškėjo, kad vyrai dažniau suserga melanoma (1,2% vietoj 0,7%) ir kitomis odos vėžinėmis ligomis (3,2%, lyginant su 2,9%).
Šie duomenys stebina – ypatingai todėl, kad tirtos darbuotojų grupės atstovų tarpe yra mažiau rūkančiųjų ir nutukusių asmenų, o būtent šie faktoriai dažnai siejami su vėžiu.
Didesnė odos vėžio rizika
Ar reikėtų išsigąsti? Kol kas ne. Visų pirma, atliktas tyrimas yra stebimojo pobūdžio, todėl jo rezultatai neleidžia daryti priežasties ir pasekmės tipo išvadų.
Be to, tyrimui naudoti duomenys nėra pagrįsti medicininiais įrašais – tyrimo dalyviai duomenis pateikė patys.
Vis dėlto, gautos išvados yra vertos dėmesio. Jau anksčiau buvo žinoma, kad didesnė vėžio rizika yra susijusi su nestabiliu dienos ir nakties režimu – yra pasirodę nemažai tyrimų, atliktų tiek su skrydžių palydovais, tiek su žmonėmis, dirbančiais naktines pamainas. Dr. S. Cinieri aiškina: „Tikroji šio tyrimo naujiena yra tai, kad aptikta daugiau odos vėžio atvejų – tiek melanomų, tiek kitokių susirgimų.”
Kodėl taip yra? Atsako dr. S. Cinieri: „Svarbu nepamiršti, kad stiuardų ir stiuardesių gyvenimo būdas suteikia jiems galimybę visus metus dažniau mėgautis saule. Įsivaizduokite žmones, dirbančius tolimųjų reisų lėktuvuose, ir keliaujančius į Afriką ar Pietų Ameriką, kai pas mus – žiema.
Be to, dažnai būtent tam, kad pasiruoštų jų laukiančiam klimatui, skrydžių palydovai lankosi soliariumuose, kad visus metus būtų įdegę – puikiai žinome, koks kenksmingas yra šis įprotis.“ Galiausiai, reikia turėti omenyje ir tirtų žmonių fototipą (odos jautrumą UV spinduliams).
Onkologas aiškina: „Šis tyrimas buvo atliktas su ta JAV gyventojų dalimi, kurioje labiau paplitę yra pirmasis ir antrasis fototipai – tai šviesiausios odos žmonės, kuriems labiausiai gresia ne tik nudegimai nuo saulės, bet ir odos vėžys.
Taip pat labai tikėtina, kad tyrimo dalyvių daugumą sudarė jaunuoliai – respondentų buvo ieškoma internetu ir už dalyvavimą buvo žadamos „iPad“ planšetės. Be to, jaunimas labiau vaikosi įdegio mados ir kreipia mažiau dėmesio į prevencijos priemones.“
Radiacija ir cirkadinis režimas
Tačiau net ir turint omenyje visus šiuos patikslinimus, kas nulemia didesnę vėžio riziką?
Gydytojas teigia, kad tai galėtų būti susiję su didesne jonizuojančiąja kosmine radiacija – pastaroji ypatingai veikia žmones, kurie nesilaiko reguliaraus paros režimo ir gyvena išderintu dienos ir nakties ritmu – taip išsiderina cirkadinis (vidinis paros) ritmas ir įvairių hormonų gamyba.
„Europos Sąjungoje radiacijos poveikis skrydžių palydovams yra stebimas ir jų darbotvarkės sudaromos taip, kad radiacijos dozė būtų mažesnė“ – sako Irina Mordukovič, viena tyrimo autorių. – Tačiau ši strategija nėra taikoma JAV. Taip pat vertėtų susirūpinti skrydžių personalo darbotvarkėmis, jei jos neigiamai veikia jų cirkadinį ritmą.“
Labiau rizikuoja daug vaikų turinčios moterys
Tyrėjai buvo ypač nustebę, kai atrado, kad krūties vėžio atvejų daugiau pasitaiko moterims, turinčioms tris ir daugiau vaikų – paprastai manoma, kad kuo daugiau vaikų turi moteris, tuo mažesnė jos grėsmė susirgti krūties vėžiu. Dr. I. Mordukovič aiškina, kad šis aspektas galėtų būti susijęs su tuo, kad daugiau nei tris vaikus turinčios moterys nespėja pakankamai išsimiegoti.
Ši aplinkybė, kartu su netaisyklingu miego režimu, ypač tolimų skrydžių atvejais, gali išderinti cirkadinį ritmą ir rimtai kenkti sveikatai.
Pilotams gresiantys pavojai
Prieš keletą metų žurnale „Journal of the American Medical Association (JAMA) of Dermatology“ publikuotame tyrime buvo analizuojama lėktuvų pilotams ir skrydžių palydovams gresianti melanomos rizika. Paaiškėjo, kad per 56 minutes 10 tūkstančių metrų aukštyje gauname tokį patį UV kancerogeninės radiacijos kiekį, kaip ir 20 minučių praleidę soliariumo gulte.
Tyrimai parodė, kad lėktuvų langai sulaiko 99 procentus UVB spindulių, kurių dėka įdegama, bet tik apie pusę UVA spindulių, kurie didina vėžio pavojų.
Kuo daugiau skrydžių – tuo daugiau streso ir nutukimo
Vėžio rizika nėra vienintelė neigiama dažno skraidymo lėktuvu pasekmė. Pasak keleto skirtingų tyrimų, dažnai lėktuvų skraidantieji – o tokiais laikomi tie, kas lėktuve praleidžia 12 ar daugiau naktų per mėnesį – patiria daugiau streso ir dažniau būna nutukę.
Kolumbijos universiteto „Mailman School of Public Health“ atlikto tyrimo duomenimis, nutukimas yra 92% labiau paplitęs tarp tų žmonių, kurie dažnai keliauja darbo reikalais – taip yra dėl chaotiško gyvenimo būdo, greito maisto valgymo oro uostuose ir sėdint lėktuve praleistų valandų.
Tuo tarpu persikėlimai per skirtingas laiko juostas gali sąlygoti net ir psichinės sveikatos sutrikimus. Daugelis tokį gyvenimą gyvenančių žmonių kenčia nuo nerimo ir streso.
Tai kaip apsisaugoti?
Jei nesame priversti keliauti darbo reikalais, gal vertėtų atsisakyti dažnų ir tolimų kelionių lėktuvu? „Tikrai ne. – tikina dr. S. Cinieri. – Lėktuvuose dirbantys žmonės turėtų laikytis tvarkingo režimo ir tarp darbo pamainų gerai pailsėti – laisvadieniais gerai išsimiegoti, sveikai maitintis bei sportuoti.“
Ar apsaugos priemonių turėtų imtis ir tie, kas dažnai skraido ne darbo reikalais? „Kol kas duomenų apie tai, kad dažnai skraidantiesiems gresia didesnis vėžio pavojus, nėra, tačiau, žinoma, daug kas priklauso nuo šių žmonių gyvenimo būdo, kuris neabejotinai kelia daugiau streso ir yra mažiau reguliarus.“ – sako gydytojas S. Cinieri.
Apsauga nuo saulės taip pat ir skrydžio metu
Didžiosios Britanijos dermatologų asociacijos duomenimis, labai svarbu žinoti rizikos faktorius ir jų vengti – tai užkerta kelią 4 iš 5 odos vėžio atvejų.
Kokiu būdu? Visų pirma, skrendant lėktuvu reikėtų pasirūpinti apsauginiu kremu nuo saulės – taip išvengsite ultravioletinių spindulių ir nepataisomos žalos odai. Kremu pasitepti reikėtų ir keleiviams – ypatingai tiems, kurie sėdi prie lango ir todėl juos pasiekia daugiau saulės spindulių.
Onkologas dr. S.Cinieri patikslina: „Tiesa ta, kad visi, įskaitant stiuardeses ir stiuardus, turėtų laikytis auksinių buvimo saulėje taisyklių – vengti karščiausių dienos valandų – nuo 12 iki 15 valandos, ir nuolat teptis stipriu apsauginiu kremu nuo saulės.“
Renkantis apsaugos priemones privalu turėti omenyje iš kur ir į kur vykstate: „Jei keliaujate atostogauti į Tropikus iš Šiaurės, reikia nepamiršti, kad saulės spindulių kampas bus kitoks, nei tas, prie kurio esate pratę, todėl norint išvengti nudegimų, reikės labiau saugotis.“
Morkos, geltonosios paprikos ir migdolai
Visiems – pilotams, skrydžių palydovams ir keleiviams – į pagalbą atskuba tinkama mityba. Rekomenduojama valgyti produktų, kuriuose yra riboflavino ir betakaroteno – tai geltonos, oranžinės ir raudonos spalvos vaisiai ir daržovės, bet taip pat ir salierai, salotos bei migdolai.
