Kaunietė Akvilė (vardas pakeistas) naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad prieš du mėnesius įsidarbino naujoje vietoje, tačiau pastarąjį mėnesį prabuvo nedarbingume dėl ligos.
„Išties nemalonu. Buvo sutarta dėl 3 mėn. bandomojo laikotarpio, 1 mėn. išdirbau, o antrą – visą ištisai prasirgau ir nesu tikra, kada tiksliai galėsiu grįžti į darbą.
Ar mane gali atleisti? Bandomojo laikotarpio juk dar nepraėjau, nebent jis man grįžus prasitęs dar mėnesiui? Vis tiek dabar kol kas jokios naudos darbdaviui neatnešiau, tik tuščią darbo vietą“, – svarstė Akvilė.
Kada darbuotojas gali būti atleistas dėl sveikatos?
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pabrėžė, kad laikinas nedarbingumas reiškia tiek paties darbuotojo ligą, tiek šeimos nario slaugą, o tai pateisina neatvykimą į darbą ir yra pagrindas skirti ligos socialinio draudimo išmoką.
VDI aiškinimu, darbuotojo neatvykimas į darbą dėl ligos yra pateisinamas gydytojo išduodamu elektroniniu nedarbingumo pažymėjimu.
O jame nurodomas nedarbingumo laikotarpis, t. y. periodas, kiek laiko truks asmens gydymas ir asmuo dėl ligos negalės dirbti.
Inspekcija pažymėjo, kad tokiu atveju nėra atsižvelgiama, kada asmuo pradėjo dirbti.
Taigi darbuotojo neatvykimas į darbą dėl ligos kad ir pirmą darbo savaitę negali būti priežastimi nutraukti darbo sutartį:
„Darbdavys negali nutraukti darbo sutarties savo iniciatyva tik dėl to, kad darbuotojas serga ar slaugo šeimos narį, nes turi egzistuoti svarbi priežastis, o laikinasis nedarbingumas į svarbių priežasčių sąrašą nepatenka.“
Anot VDI, išimtis taikoma tada, kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti nustatytų pareigų ar dirbti nustatyto darbo – tokiu atveju darbo sutartis nutraukiama be įspėjimo.
Inspekcija tik atkreipė dėmesį, kad darbdavys privalo įgyvendinti nediskriminavimo kitais pagrindais principus:
„Tai reiškia, kad bet kokia diskriminacija darbo teisiniuose santykiuose (taip pat dėl darbuotojo nedarbingumo ar jo slaugomų šeimos narių nedarbingumo) ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais yra draudžiama.“
Darbuotojo nedarbingumas bandomuoju laikotarpiu
VDI paminėjo, kad dėl bandomojo laikotarpio galima susitarti tik sudarant darbo sutartį, taigi bandomąjį laikotarpį pratęsti ar skirti jau dirbančiam asmeniui net abiejų šalių sutarimu yra draudžiama.
„Siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat, ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį šalys gali susitarti dėl išbandymo.
Išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu 3 mėn., neįskaitant laiko, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių“, – aiškino inspekcijos atstovai.
Ir pridūrė – jei terminuota darbo sutartis sudaroma trumpesniam negu 6 mėn. laikotarpiui, išbandymo terminas turi būti proporcingas šios sutarties terminui, t. y. atitinkamai trumpesnis negu 3 mėn.
VDI pabrėžė, kad bet kokiu atveju dėl darbuotojo biuletenio (ar biuletenių) bandomuoju laikotarpiu darbdavys negali jo atleisti kaip neva nepraėjusio bandomojo laikotarpio.
Jai antrino Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos (LĮĮA) prezidentė Aurelija Maldutytė, kuri patikino, kad susirgti bandomuoju laikotarpiu yra normalu, kadangi ligos niekas nesirenka – sirgti yra žmogiška.
„Jei žmogus blogai jaučiasi, jis nekaip atliks tiek kūrybinius, tiek fizinius darbus, nesvarbu, kokios kvalifikacijos tai yra darbuotojas.
Aišku, jei kažkoks žmogus ištisai serga, tiesioginis vadovas tikrai turi rūpesčių, nes tada kitiems tenka didesnis krūvis. Bet, jei tai yra grynai sveikatos problemos, tik gydytojai gali padėti“, – kalbėjo A. Maldutytė.
Kiek ilgiausiai galima būti nedarbingume, gauti ligos išmoką?
LĮĮA prezidentės vertinimu, jeigu egzistuoja rimtos sveikatos problemos, dėl kurių darbuotojas nuolat yra biuletenyje, kiekvienas darbdavys su tokiu darbuotoju turėtų kalbėtis.
„Ir išsiaiškinti, kas yra, kodėl tai vyksta, kokio rimtumo tai yra problemos, ir padėti darbuotojui susitvarkyti, kad jis vėl būtų aktyvus, darbingas ir motyvuotas dirbti.
Bet tikrai negalima sakyti, kad dėl ligų darbdavys turėtų galvoti, kaip darbuotoju atsikratyti – jokiu būdu“, – patikino A. Maldutytė.
Vis tik ji paminėjo, kad ligos išmokos ir nedarbingumas nėra beribiai – žmogus negali ištisai būti biuletenyje.
Anot „Sodra“ Komunikacijos skyriaus patarėjos Malgožatos Kozič, gydytojas gali išduoti ir tęsti nedarbingumo pažymėjimą ilgiausiai iki 122 kalendorinių dienų be pertraukų arba 153 kalendorines dienas su pertraukomis per paskutinius 12 mėn.
„Jei praėjus šiam laikui reikia tęsti nedarbingumo pažymėjimą, yra šaukiama Gydytojų konsultacinė komisija, kuri pratęsia nedarbingumo pažymėjimą arba rekomenduoja žmogui kreiptis į Asmens su negalia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kad pripažintų jį nedarbingu ar iš dalies darbingu“, – aiškino specialistė.
Ji nurodė, kad, slaugant sutuoktinį, tėvus ar vyresnius kaip 14 metų vaikus, ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
Jeigu yra slaugomas sergantis iki 14 metų vaikas, ligos išmoka ilgiausiai mokama 21 kalendorinę dieną.
Ligos išmokos mokėjimas ir dydis
„Sodra“ atstovė paminėjo, kad ligos išmokos dydis nepriklauso nuo jos mokėjimo trukmės ir per laiką nesikeičia.
Taigi ligos ar traumos atveju ligos išmoka mokama iki darbingumo atgavimo dienos.
M. Kozič primena, kad ligos išmoką už 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka kiekvienas darbdavys.
Ji nurodė, kad dvi pirmas ligos dienas nėra atsižvelgiama į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą – už jas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio.
Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“, tačiau tokiu atveju reikia būti apdraustam – turėti darbo ar tarnybos santykius:
„Taip pat pirmajai ligos dienai reikia būti įgijus ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių (arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius) ligos socialinio draudimo stažą.“
O viska daro, kad jis ir mazetu. Toks isakymas, daryti, kad mazetu ir garsiai verkti, kad mazeja, kaip blogai.
Jai verkiat pastoviai, kad mazeja, tai viska darykit, kad didetu, o jus vykdote paliepimus is kitur, mazinti, mazinti, mazinti.
