Dauguma Vokietijos gyventojų nori, kad kanclerė Angela Merkel kandidatuotų ketvirtai kadencijai, o beveik trys ketvirtadaliai įsitikinę, kad ji norėtų likti šiame poste po 2017 metų, kai baigsis jos dabartinė kadencija, rodo naujausia apklausa.
Praeitais metais kai kurie autoritetingi vokiečių apžvalgininkai kėlė prielaidą, kad 60-metė A.Merkel gali atsistatydinti savo trečiosios kadencijos viduryje, kad suteiktų laiko savo įpėdiniui ar įpėdinei įsitvirtinti poste iki kitų federalinių rinkimų.
Tačiau praėjus pirmiems trečiosios kadencijos metais A.Merkel populiarumas išlieka toks, kokio gali tik pavydėti kiti lyderiai, o pagrindine kandidate ją pakeisti konservatyvios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) vadovės poste laikomos Ursulos von der Leyen (Ursulos fon der Lejen) darbo pradžia gynybos ministrės pareigose vertinama prieštaringai.
Naujoji apklausa buvo atlikta likus kelioms dienoms iki CDU metinio suvažiavimo Kelne, kuriame, kaip prognozuojama, A.Merkel bus liaupsinama.
Viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Emnid“ dienraščio „Bild“ sekmadieninio numerio užsakymu atlikta apklausa rodo, kad 56 proc. vokiečių norėtų, jog A.Merkel kandidatuotų ketvirtai kadencijai, o 37 proc. norėtų, kad po trečiosios kadencijos ji pasitrauktų. Apie 74 proc. respondentų sakė manantys, kad kanclerė nori dirbti ketvirtą kadenciją.
Pokario Vokietijoje tik Helmutas Kohlis (Helmutas Kolis), Vokietijos pakartotinio suvienijimo tėvas ir A.Merkel mentorius, dirbo keturias kadencijas kanclerio poste.
Atskira apklausa, kurios rezultatus praeitą savaitę paskelbė visuomeninis transliuotojas ARD, rodė, kad 67 proc. vokiečių palankiai vertina A.Merkel darbą.
Rekordiškai mažas nedarbas ir A.Merkel pastangos ginti Vokietijos interesus per euro zonos skolų krizę didino jos populiarumą.
Jos griežtas požiūris Rusijos atžvilgiu taip pat tapo populiariu pastaraisiais mėnesiais, nors ankstesnės apklausos rodė, kad dauguma vokiečių skeptiškai vertina sprendimą bausti Maskvą ekonominėmis sankcijomis.
ARD tyrimas rodo, kad tik 39 proc. vokiečių palankiai vertina U.von der Leyen, kuri buvo kritikuojama, jog žarstė ambicingus pažadus, jog Vokietija suteiks pagalbą krizių apimtiems regionams tuo metu, kai šalies karinės technikos būklė yra prasta.
Kiti pasaulio lyderiai pagal populiarumą smarkiai atsilieka nuo A.Merkel.
Naujausios apklausos rodo, kad JAV prezidentą Baracką Obamą (Baraką Obamą) palaiko apie 40 proc. respondentų, o praeitą savaitę Prancūzijos dienraščio „Le Figaro“ paskelbtas tyrimas pademonstravo, jog 86 proc. prancūzų rinkėjų nenorėtų, jog prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) siektų antros kadencijos 2017 metais.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
