Kitose Baltijos šalyse tyrimo rezultatai panašūs - tai, kad prekių kainos neatitinka jų kokybės ir gyventojų pajamų, mano 58 proc. latvių ir 69 proc. estų.
Du trečdaliai apklaustųjų visose Baltijos šalyse sutinka, kad brangesnės prekės yra geresnės kokybės.
Tyrimas taip pat parodė, kad lietuviams renkantis prekes svarbiausias kriterijus yra kainų ir kokybės atitikimas - taip mano 47 proc. lietuvių,
31 proc. Lietuvos gyventojų, atsakydami į apklausos, atliktos visose trijose Baltijos šalyse, klausimus, kaip svarbiausią kriterijų nurodė naudingas, priimtinas kainas.
Latvijoje pagrindinis pirkimo kriterijus yra patrauklios kainos - jas atsakinėdami nurodė 43 proc. apklaustųjų. Kad svarbiausia kainos ir kokybės atitikimas, mano 31 proc. respondentų.
Apklaustieji Estijoje dažniausiai įvardijo kainų atitikimą kokybei - 39 proc. ir naudingas, priimtinas kainas - 35 proc.
Per apklausą respondentų teirautasi, kokios pardavėjų ir gamintojų skatinimo priemonės juos labiausiai pritraukia. Paaiškėjo, kad visose Baltijos šalyse daugiau nei pusei visų respondentų akcinės kainos ir pirkimo nuolaidos yra patraukliausios skatinimo priemonės.
Antroje vietoje Lietuvoje įvardytos klientų kortelės, kurios suteikia nuolaidą kiekvienam pirkimui (taip teigė 31 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių), Latvijoje ir Estijoje - klientų kortelių kaupiami taškai (šį atsakymo variantą nurodė 39 proc. latvių ir 42 proc. estų).
Apžvelgus kitas skatinimo priemones, respondentų atsakymai per daug nesiskyrė, tačiau rezultatai parodė, kad Lietuvoje labiau nei kitose šalyse mėgstami nuolaidų kuponai, Estijoje - didesnės pakuotės, Latvijoje - loterijos.
Lietuviai dažniausiai iš Baltijos šalių gyventojų apsipirkti eina su pirkinių sąrašu - taip elgiasi 57 proc. apklaustųjų Lietuvoje, o Latvijoje ir Estijoje - mažiau nei pusė.
22 proc. respondentų Lietuvoje teigia, kad paprastai neplanuoja pirkinių ir kasdien perka tai, ką mato prekybos vietose. Taip pat elgiasi 32 proc. estų ir 25 proc. latvių.
Per apklausą paaiškėjo, kad 69 proc. respondentų Lietuvoje apsiperka toje pačioje parduotuvėje. Taip pat elgiasi 82 proc. estų ir 66 proc. latvių.
39 proc. lietuvių pripažino, kad į parduotuvę eina tikslingai tų prekių, kurias matė reklamose. Tai pripažino 26 proc. latvių ir 43 proc. estų.
Kad apsipirkti yra malonu, visose Baltijos šalyse sutinka labai mažai respondentų - vos po 7 proc. Lietuvoje ir Latvijoje, Estijoje - 5 proc.
Respondentų taip pat prašyta įvertinti jų pasitikėjimą mažmeninės prekybos sektoriumi septynių balų sistemoje: nuo 1 - visiškai nepasitiki iki 7 - visiškai pasitiki.
Rezultatai parodė, kad lietuviai šį sektorių vertina vidutiniškai - įvertinimų vidurkis buvo 4,6 balo.
Latvijoje įvertinimų vidurkis buvo 4,3, Estijoje - 4,5 balo.
Internetinė apklausa atlikta spalį, per ją apklausti 947 18-65 m. amžiaus respondentai Lietuvoje, 1017 respondentų Latvijoje ir 1008 respondentai Estijoje.
