Didžioji dalis Lietuvos gyventojų mano, kad šalies ekonominė padėtis per pastaruosius du mėnesius pablogėjo. Taip sausio mėnesį nurodė 61 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių.
Tik 4 proc. suaugusių šalies gyventojų linkę šioje srityje įžvelgti teigiamų permainų. Trys iš dešimties – 31 proc. – respondentų atsakė, kad ji nepasikeitė. O 4 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu sausio 19–27 dienomis atliktos apklausos duomenimis, per mėnesį šalies ekonominės padėties vertinimas šiek tiek pagerėjo – 6 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, manančių, kad ekonominė situacija Lietuvoje blogėja. Manančių, kad ji nesikeičia, padaugėjo 5 procentiniais punktais.
Šių metų sausio gyventojų vertinimai šalies ekonominės padėties klausimu yra blogesni nei buvo prieš metus – 2011–ųjų sausį ekonominę padėtį blogai vertino 57 proc. respondentų. Per metus nepatenkintų ekonomine situacija padaugėjo 4 procentiniais punktais. Matančių jos pagerėjimą sumažėjo 3 procentiniais punktais.
Ekonomine padėtimi 2012-ųjų pradžioje labiau nepatenkinti buvo vyresni nei 30 metų žmonės, rajonų centrų ir mažesnių miestų gyventojai, bedarbiai, darbininkai, namų šeimininkės ir pensininkai, respondentai su mažiausiomis bei vidutinėmis šeimos pajamomis.
Toje pačioje sausio mėnesio viešosios nuomonės apklausoje dauguma respondentų vertindami savo šeimos finansinę padėtį taip pat buvo nusiteikę pesimistiškai. Pusė – 49 proc. – apklaustųjų šį sausį nurodė, kad jų šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu blogėjo.
7 proc. respondentų atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis per pastaruosius du mėnesius pagerėjo. 42 proc. apklaustųjų atsakė, kad ji nepasikeitė.
Per mėnesį šio rodiklio vertinimai nepakito, o per metus teigiančių, kad jų šeimos finansinė padėtis pablogėjo, sumažėjo 7 procentiniais punktais – 2011 metų sausį 56 proc. apklaustųjų teigė, kad jų šeimos finansinė padėtis pablogėjo.
Savo šeimos finansine padėtimi daugiau nepatenkinti yra vyresni nei 50 metų žmonės, mažesnių miestų gyventojai, bedarbiai, pensininkai, namų šeimininkės bei tie, kurių šeimos mėnesio pajamos mažiausios – iki 1500 litų ar vidutinės – 1500 – 2500 litų.
