73 % europiečių mano, kad jų šalyje skurdas yra plačiai paplitusi problema, o 89 % nori, kad jų vyriausybė imtųsi skubių veiksmų šiai problemai spręsti. Tai pagrindiniai Europos Komisijos pristatyto „Eurobarometro“ tyrimo, kurį atliekant nagrinėtas požiūris į skurdą ir socialinę atskirtį, rezultatai. Tyrimas pristatomas rengiantis 2010-iesiems – Europos kovos su skurdu metams.
„Šie rezultatai rodo, kad europiečiams gerai žinomos skurdo ir socialinės atskirties problemos šių dienų visuomenėje ir kad jie nori, kad būtų imtasi daugiau veiksmų joms spręsti, – teigė už socialinius reikalus atsakingas Komisijos narys Vladimíras Špidla. – Dauguma žmonių mano, kad už šių problemų sprendimą visų pirma atsako nacionalinės vyriausybės, tačiau trys ketvirčiai taip pat tikisi, kad svarbų vaidmenį turėtų atlikti ES. Ateinantys Europos metai – puiki proga atkreipti dėmesį į kovą su skurdu visoje Europoje.“
Žemiau skurdo ribos gyvena 80 mln., arba 16 % ES gyventojų, kurie patiria didelių sunkumų bandydami rasti darbą, būstą, įgyti išsilavinimą, gauti socialinių ir finansinių paslaugų – tokiomis niūriomis aplinkybėmis šiandienos tyrimu atskleidžiami įvairūs skurdo ir socialinės atskirties aspektai.
ES piliečiams gerai žinomos skurdo ir socialinės atskirties problemos – 73 % mano, kad skurdas jų šalyje yra plačiai paplitęs.
Dažniausiai visuomenės nurodomos skurdo priežastys – didelis nedarbas (52 %) ir nepakankamas darbo užmokestis (49 %), kitos priežastys – nepakankamos socialinės išmokos ir pensijos (29 %) ir pernelyg didelės tinkamo būsto kainos (26 %). Kita vertus, nepakankamas išsilavinimas, mokymo ar įgūdžių trūkumas (37 %), „paveldėtas“ skurdas (25 %) ir priklausomybė nuo žalingų įpročių (23 %) yra dažniausiai nurodomos kaip asmeninės skurdo priežastys.
Daugiau kaip pusė europiečių (56 %) mano, kad skurdas labiausiai gresia bedarbiams, 41 % mano, kad pažeidžiamiausia grupė – vyresni asmenys, o 31 % kaip pažeidžiamiausius nurodo asmenis, turinčius žemą išsilavinimo, mokymo ar įgūdžių lygį.
Beveik devyni iš dešimties europiečių (87 %) mano, kad skurdas mažina žmonių galimybes turėti tinkamą būstą, aštuoni iš dešimties – kad skurstantys turi mažesnes galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą arba mokytis pagal suaugusiųjų švietimo programas, o 74 % – kad skurstantys turi mažiau galimybių rasti darbą. Dauguma europiečių (60 %) mano, kad skurdas turi neigiamą poveikį tinkamam pagrindiniam mokykliniam išsilavinimui, o 54 % – gebėjimui turėti daugiau draugų ir pažįstamų.
Vidutiniškai 89 % europiečių teigia, kad nacionalinės vyriausybės turi imtis skubių veiksmų skurdui mažinti. 53 % mano, kad už skurdo mažinimą visų pirma atsako nacionalinės vyriausybės. Net jei už kovą su skurdu, europiečių nuomone, visų pirma atsako ne Europos Sąjunga, vis dėlto daugelis jos vaidmenį vertina kaip svarbų (28 % mano, kad jis „labai svarbus“, 46 % – „iš dalies svarbus“).
„Eurobarometro“ tyrimas atliktas 2009 m. rugpjūčio 28 d.–rugsėjo 17 d. Atlikus atsitiktinę respondentų atranką, iš viso tiesiogiai apklausta beveik 27 000 ES valstybių narių gyventojų.
